Lietuvoje dislokuoto Vokietijos vadovaujamo bataliono pajėgumus pažadėta padidinti kelis kartus iki brigados dydžio, bet šį kovinį dalinį dar reikės sukurti ir ne visas jis bus perkeltas į mūsų šalį.
Bet Lietuvos vadovai tikisi, kad šios pajėgos iki 2027 metų įsikurs mūsų teritorijoje.
JAV greta jau esančio Lietuvoje rotacinio bataliono ketina atsiųsti ir antrą.
Šios karinės priemonės – atsakas į pirmąkart NATO strateginėje koncepcijoje grėsme įvardytos Rusijos agresyvius veiksmus.
Dėl lietuvių istorinės praeities ir geografinio artumo su Rusija į agresiją Ukrainoje mūsų šalyje reaguojama ypač jautriai.
GLOBSEC organizacijos atliktas tarptautinis tyrimas rodo, kad net 83 proc. lietuvių Rusiją laiko keliančia grėsmę mūsų šalies saugumui, 82 proc. pritaria, jog Ukraina, gindamasi nuo rusų agresijos, kovoja už demokratiją Europoje.
Tai kone labiausiai negatyvus Maskvos politikos vertinimas Vidurio ir Rytų Europoje, mūsų šalyje remiančių V.Putiną mažiau net palyginti su kitomis Baltijos šalimis.
Vis dėlto ir Lietuvoje teigiamai V.Putiną dar vertina 6 proc. gyventojų, nors agresija Ukrainoje ir nurėžė jo garbintojų gretas daugiau kaip per pusę – nuo 13 proc. prieš metus. Be to, 9 proc. žmonių mano, kad Rusiją užpulti Ukrainą išprovokavo Vakarai.
Tuo metu Estijoje Rusijos prezidentą teigiamai vertina net 22 proc., o Latvijoje 14 proc. žmonių, nors praėjusiais metais taip manė dar daugiau – maždaug trečdalis šių šalių gyventojų.
Tokį didžiulį skirtumą tarp Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos valstybių galima paaiškinti tik tuo, kad pastarosiose rusų tautybės asmenų kur kas daugiau nei mūsų šalyje. Galbūt reikėtų atlikti būtent rusakalbių Lietuvos gyventojų apklausą, nes iki šiol nėra statistiškai patikimų duomenų apie jų pažiūras, Rusijos agresijos vertinimą.
Buitiniu bendravimu grindžiama informacija rodo, kad dar nemažai rusų tautybės asmenų, ypač vyresnio amžiaus, ne tik neišsivadavę iš Rusijos propagandos nelaisvės, bet net ir patys aktyviai skleidžia V.Putino demagogiją.
Antai neseniai tuo galėjo įsitikinti Lietuvoje viešėjęs ir Klaipėdoje su rusų bendruomenės atstovais susitikęs Ukrainoje gyvenantis nuoseklus V.Putino kritikas J.Kiseliovas. Per susitikimą jis buvo kaltinamas, kad išdavė Rusiją, parsidavė amerikiečiams.
Viena vertus, galima sakyti, kad demokratija Lietuvoje jau įsitvirtinusi, todėl tokie V.Putino garbintojai, jausdamiesi visiškai saugūs, aklai neigia civilių žmonių žudynes Ukrainoje ir nebijo draskyti akių tiems rusams, kurie baisisi šiuo karu.
Kita vertus, tai įrodymas, kad anaiptol ne visų Lietuvoje gyvenančių rusų ausis pasiekia demokratinio pasaulio informacija apie tai, kas vyksta Ukrainoje ir Rusijoje, jie vis dar tiki Kremliaus propaganda. Vadinasi, Lietuvos tautinių mažumų politika, informacijos sklaida nėra pakankamai efektyvi.
Tiems vyresniosios kartos rusams, kurie visą gyvenimą pragyvenę Lietuvoje iki šiol taip ir nesiteikė išmokti lietuvių kalbos, turbūt nepavyks atverti akių – jie liks rusiškojo šovinizmo, imperinių siekių šalininkai. Tačiau reikėtų susirūpinti, kad toks mąstymas nebūtų perduotas jaunajai rusų kartai.
Tam būtina geriau ištyrinėti informacijos sklaidą rusų bendruomenėse, išsiaiškinti, kaip įtvirtinami imperiniai mitai, ieškoti būdų, kaip būtų galima nukapoti tokios propagandos kanalus ir juos pakeisti lietuviškais ir vakarietiškais žinių šaltiniais.
Be abejo, reikėtų stiprinti ir lietuvišką patriotinį ugdymą rusakalbių vidurinėse mokyklose.
Žinoma, pažvelgus į Latviją ir Estiją galima džiaugtis, kad Lietuvoje dirva vadinamajai penktajai kolonai kelti galvą karinio konflikto su Rusija atveju gerokai menkesnė nei kaimyninėse šalyse. Net Vengrijoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje maždaug trečdalis žmonių Rusiją vis dar laiko strategine partnere, tačiau taip mano vos 6 proc. Lietuvos gyventojų.
Lietuvoje taip pat labai stiprus gyventojų pritarimas tiek narystei NATO, tiek ES – tokią nuomonę išsako 88 proc. žmonių. Tai vienas aukščiausių rodiklių Rytų ir Vidurio Europos regione.
Gali atrodyti nelogiškas daug menkesnis pritarimo mūsų šalies geopolitinei Vakarų krypčiai lygis – už tai pasisako tik 57 proc. žmonių, nors vis viena šis rodiklis gerokai aukštesnis negu 44 proc. siekiantis regiono vidurkis.
Tokį atotrūkį turbūt galima aiškinti tuo, kad ne visi žmonės narystę NATO ir ES tapatina su vakarietiška geopolitine kryptimi, kuri, matyt, daug kam siejasi su liberaliomis, neva tautinei tapatybei grėsmę keliančiomis vertybėmis, o joms nepritaria palyginti nemaža mūsų visuomenės dalis.
Vienaip ar kitaip, Lietuvoje labai aiškiai suvokiama priklausymo Vakarų pasauliui ir jo organizacijoms nauda mūsų šaliai. Tik nedidelė mažuma žmonių vis dar tarsi gyvena rusiškos ideologijos ir propagandos saloje atsiribodami nuo mūsų šalies ir viso demokratinio pasaulio realijų.
Tačiau tai vis viena Lietuvos visuomenę skaldanti atskirtis.
