Lietuviai tapo sentimentalūs kaip prancūzai ar italai, kuriuos nuo stačiokiško Vingių Jono „taigi taigi, kaipgis“ mažų mažiausiai nupurtytų.
Iš kur tokios išvados? Ogi iš SEB banko duomenų apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojant skaitytuvus.
Atrodytų, ką galima spręsti apie pasikeitusį lietuvių būdą iš sausų bankininkų skaičių? Galima, nes senas posakis „follow the money“ (liet. „sekti pinigus“) tinka ir čia.
Tad štai kai iš kitų Europos valstybių parduotuvių per pandemiją dingo tualetinis popierius ir makaronai, lietuvių namuose atsirado daugiau kačiukų ir šuniukų. Todėl smarkiai didėjo atsiskaitymų vertė gyvūnų prekių parduotuvėse ir veterinarijos klinikose.
Lietuvių sentimentalumą pastebėjo net vienos apvalių medienos gaminių įmonės vadovas, prisiminęs, kaip pandemijos metu išaugo teptukų kotelių paklausa, nes uždarytieji namuose pasijuto menininkais ir puolė tapyti.
Anksčiau sėslūs buvę lietuviai jau neužsibūna ir daržuose. Atsiskaitymų kortelėmis statistika aiškiai rodo ir tai, kad jie šiemet kaip išprotėję puolė keliauti ir pramogauti. O atsiskaitymų kortele įmonėse, prekiaujančiose lagaminais, kuprinėmis, krepšiais, šoktelėjo net 45 procentais.
Užtat statybinių medžiagų, baldų, sporto prekių, buitinės technikos pardavimo banga pradėjo slūgti. Tai rodo gegužės ir birželio atsiskaitymų kortelėmis duomenys.
Žodžiu, kai kas nors įžeidžiamai leptelės, kad žagrės rankena iš kišenės kyšo, lietuvis greičiausiai sumostaguos rankomis kaip koks pietų italas, per dvi pokalbio minutes atliekantis 15 gestų, ir nebepasiųs tokio pašnekovo toli toli kaip anksčiau.
