Politiniai oponentai taip pat mano, kad tokie siūlymai visų pirma turėtų būti plačiai išdiskutuoti Europos lygmeniu.
Verslo ryšius turėtų nutraukti per tris mėnesius
Siūlymo autorius Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Raimundas Lopata akcentuoja, kad šios iniciatyvos siekis yra Seimo priimtos rezoliucijos, jog Rusija yra teroristinė valstybė, praktinis pritaikymas.
„Tai ar rezoliucija, kad Rusija yra teroristinė valstybė, lieka lozunginė, ar vis dėlto mes bandome tą mintį įdiegti mūsų gyvenime: tiek užsienio politikoje, tiek visose kitose srityse. Tai visų prima, krypsta dėmesys į teisinius reguliavimus, daugiausiai liečiančius mūsų ūkio subjektų santykius su teroristine valstybe. Ir bandoma tuos santykius sureguliuoti“, – Eltai teigė R. Lopata.
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol dar neturi teisinio mechanizmo apibrėžiančio ūkio subjektų, fizinių, privačių asmenų santykius su, pavyzdžiui, teroristinėmis organizacijomis ir t.t. Todėl, politikas akcentuoja, kad jo siūlymu bandoma įnešti aiškumo.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) svarstys tuos pradinius pasiūlymus, nes šiuo atveju čia yra teikiamos pataisos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Bet panašu, kad gali būti net reikalingas atskiras įstatymas. Bet jo esmė labai paprasta – turėti prieš akis tuos mūsų fizinius ir privačius juridinius asmenis, kurie turėjo ar dar tebeturi santykius su teroristine valstybe, kitaip tariant, vykdo veiklą kartu“, – akcentavo jis.
R. Lopata pabrėžia, kad fizinių ir privačių juridinių asmenų, turėjusių verslo santykius su Rusija, registras taip pat yra labai svarbus Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
„Gerai būtų saugoti jų registrą, nes turėjusių (verslo ryšius su Rusija – ELTA) pažeidžiamumas išlieka. Tai gerai būtų, kad tą informaciją turėtų atitinkamos tarnybos“, – sakė parlamentaras.
Siūlymo iniciatorius taip pat atkreipia dėmesį, kad Seimui pritarus įstatymui verslui būtų duodamas trijų mėnesių laikotarpis nutraukti bet kokius ryšius su Rusija.
„Jeigu mūsų subjektai turi veiklas tenai, mes suprasdami ir ūkio subjektų verslo interesus, duodame tris mėnesius laikotarpį, per kurį turėtų nutraukti bet kokias veiklas su teroristine valstybe ir teroristinėje valstybėje“, – paaiškino iniciatorius.
„Esmė yra ir tame, kad tie ūkio subjektai turėtų informuoti, suteikti visą informaciją Valstybės saugumo departamentui (VSD) apie jų vykdomas veiklas, nutraukimą ir panašiai“, – taip pat pažymėjo jis.
Visgi, pasak R. Lopatos, yra ketinama numatyti ir tam tikras išimtis.
„Yra galvojama apie tam tikrą išlygą, liečiančią teroristinės valstybės piliečių veiklas čia, Lietuvoje. Išlygą, jeigu disidentai yra atvykę, nepraradę pilietybės, bet politiniai pasirinkimai ir politiniai motyvai. Tai jiems būtų išlygos padaromos, jeigu jie dalyvauja kokioje nors privačioje verslo veikloje Lietuvoje“, – pranešė jis.
Opozicijos atstovai pasiūlymą vertina kritiškai
Savo ruožtu opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis nemano, kad būtų teisinga verslo ryšius su Rusija reguliuoti įstatymu.
„Keistas pasiūlymas įstatymu reguliuoti verslus kažkokius. Verslas pats nusprendžia, kur jis verslą daro, tai yra ir jo atsakomybė, ir reputacijos klausimai. (...) Mūsų verslininkams turbūt niekas negali uždrausti turėti verslo ryšių, kur jie nori, bet kiekvienas vertina pats“, – Eltai sakė S. Skvernelis.
Parlamentaras teigia, kad net ir teoriškai žiūrint sunku būtų įsivaizduoti, kaip būtų įmanoma nutraukti visus verslo ryšius su Rusija per tris mėnesius.
„Matyt, tai yra siūlymas norint dar labiau atkreipti dėmesį į pačią problematiką, bet aš manau, kad ne įstatymas tokius klausimus turi reguliuoti. Mes patys pas save galime apriboti, ir tai yra padaryta įstatymiškai, kad nebūtų jokių verslų, kurie kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui“, – pažymi politikas.
S. Skvernelis tikina abejojantis ir pačia teisine galimybe įpareigoti verslus nutraukti savo ryšius su Rusija.
„Sunkiai įsivaizduoju, kaip priversti pasitraukti žmogų, jis tiesiog pasidarys mokesčių mokėtojas, rezidentas kitoje valstybėje, nebūtinai toje, kur verslą turi, ir klausimas bus išspręstas“, – svarstė S. Skvernelis.
„Tai aš iš teisinės pusės labai sunkiai įsivaizduoju tokią galimybę, jau nekalbant apie ekonominę ir verslo logiką“, – taip pat pažymėjo S. Skvernelis.
Kritiškai siūlymą uždrausti verslo ryšius su Rusija įvertino ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.
„Aš manau, kad prievartiniams nurodymams tai tikrai kažkiek keistoka, kaip turėtų elgtis verslas. Antras dalykas, mes esame ES narė. Ir vis dėlto reikia pagalvoti apie tam tikrų pozicijų derinimą su Europos Komisija, koks vertinimas būtų. Bet šis klausimas pirmiausiai turėtų būti apsvarstytas su Lietuvos pramonininkų konfederacija, su Lietuvos verslo konfederacija, įsigilinta, kiek dar Lietuvos verslininkų turi ryšius su Rusijos kompanijomis“, – teigė A. Butkevičius.
Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Algirdas Sysas. Parlamentaras teigia nematantis šio pasiūlymo praktinės naudos. Socialdemokrato nuomone, prieš svarstant tokius pasiūlymus apskritai reikėtų labai gerai įsivertinti teisinius niuansus.
„O kaip su laisvo kapitalų, piliečių ir visokiais kitokiais judėjimais. Man atrodo, kad reikėtų pirma labai gerai teisiškai pasikonsultuoti. Pirmiausiai gal reiktų 7 kartus pamatuoti, o tada kirpti. Nes su tranzitu buvo taip, kitais atvejais, kad pirma padarome, o po to ieškome būdų, kaip iš to gražiu veidu pasitraukti. Tai aš kol kas nematau didelės praktinės naudos iš tokio pasiūlymo“, – sakė A. Sysas.
„Ir manau, kad mes esame Europos Sąjungos nariai, todėl tokius dalykus reikėtų paderinti ir Europos lygmeniu. Nes tos iniciatyvos kartais baigiasi kompromisiniais sprendimais“, – taip pat pažymėjo jis.
A. Sysas mano, kad siūlymas nutraukti visus verslo ryšius su Rusija yra labai populistinis.
„Aš nesuvokiu, kaip reikėtų tai įvykdyti. Čia kaip kai kuriose šalyse, kur yra policijos, kurios prižiūri moralinį žmonių veidą. Tai čia bus verslo moralinio veido priežiūra“, – teigė Seimo narys.
