J. Razma: dėl stačiatikių arkivyskupijos ketinimų perimti turtą žodį turėtų tarti Teisingumo ministerija

Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai siekiant perimti parapijų turtą Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad dėl tokio proceso teisinių aspektų turėtų pasisakyti Teisingumo ministerija.

Jurgis Razma<br>T.Bauro nuotr.
Jurgis Razma<br>T.Bauro nuotr.
Jurgis Razma<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgis Razma<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgis Razma<br>T.Bauro nuotr.
Jurgis Razma<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 28, 2022, 2:50 PM

Teisingumo ministerija, kuri yra atsakinga už religinių bendruomenių ir bendrijų reikalus, galėtų pasisakyti, bent išsakyti savo poziciją. Jeigu kažkokiu prievartiniu būdu tas turtas būtų forminamas centrinės religinės bendrijos vardu ir norima registruoti Registrų centre, manau, kad mūsų atitinkamos struktūros turi į tai reaguoti. Nemanau, kad dabar kažkokie specialūs įstatymai būtų reikalingi, manau, kad viską galima išspręsti ir galiojančių įstatymų bazėje“, – Eltai sakė J. Razma, komentuodamas LRT Tyrimų skyriaus atliktą tyrimą.

Jame nurodoma, kad Lietuvos stačiatikių arkivyskupija siekia perimti daugiau kaip 130 nekilnojamojo turto objektų iš stačiatikių parapijų visoje šalyje.

J. Razmos nuomone, stačiatikių religinės bendrijos vadovai „negali kaip niekur nieko perimti savo vietos religinių bendruomenių turtą Lietuvoje“.

„Priminčiau įstatyminę bazę: nuo 1990 metų iki 1995 metų galiojo įstatymas, kuris numatė turto grąžinimą būtent vietos religinėms bendruomenėms. Jeigu stačiatikių ar kitos religinės vietos bendruomenės įsiformino tą susigrąžinimą, tai jos ir yra to turto savininkės, o ne centrinė bendrija.

Po 1995 metų tas turtas jau buvo grąžinamas religinėms bendrijoms, o ne vietos bendruomenėms. Bet manau, kad būtent vietos bendruomenės iki 1995 metų spėjo susigrąžinti tą pagrindinę turto dalį, kuris sovietiniu laikotarpiu buvo nacionalizuotas. Todėl manyčiau, kad nėra taip paprasta, kaip yra paskelbta, kad tiesiog stačiatikių religinė bendrija perims vietos bendruomenių turtą ir jis taps visos centrinės bendrijos nuosavybe“, – svarstė Seimo Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas J. Razma.

Jo nuomone, parapijos neprivalo atiduoti tą turtą, nes pagal tuo metu galiojusius įstatymus turtas buvo grąžintas būtent joms.

J. Razma pastebėjo, kad kai kurios vietos religinės bendruomenės galbūt galvoja būti ne Maskvos, o Konstantinopolio patriarchato pavaldume, bet netekus maldos namų jų apsisprendimas taptų komplikuotas.

„Neturint savo maldos namų sudėtinga būtų bendruomenei priimti tokį sprendimą. Iš kai kurių stačiatikių bendruomenės dvasininkų pasisakymų galima suprasti, kad jų galbūt netenkina tas dabartinis pavaldumas Maskvai, kur įžvelgiamas tam tikras ryšys ir su V. Putino režimu. Galima buvo suprasti, kad jie galbūt norėtų pereiti į Konstantinopolio pavaldumą, kuriam yra pavaldi ir Ukrainos stačiatikių bažnyčia. Bet jeigu dabartinė stačiatikių bendrija jų maldos namus nusavintų, tai tada, žinoma, joms būtų sudėtinga be savo maldos namų galvoti apie kitokį pavaldumą“, – svarstė J. Razma.

Kaip jau skelbta, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija vasaros pradžioje ėmėsi teisinių žingsnių perimti 133 objektus, išsibarsčiusius po įvairias parapijas Lietuvoje. Tyrime nurodoma, kad būtų perregistruojama daugiau kaip 20 stačiatikių parapijų cerkvių, patalpų ir žemės sklypų nuo Vakarų Lietuvos iki Vilniaus regiono.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.