Priešingai nei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, galimi kandidatai į Klaipėdos miesto merus jau kurį laiką žinomi ir viešai aptarinėjami, tad ir ekspertų prognozės, kas netrukus vadovaus uostamiesčiui – paprastesnės.
Tiesa, galutinį rinkimų rezultatą sumaišyti dar gali keli veiksniai – dar nepasiskelbę visuomeniniai rinkimų komitetai ir nemaža rusakalbių Klaipėdos gyventojų dalis.
Kandidatai – įvardyti
Priešingai negu kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, Klaipėdoje dalis kandidatų į miesto merus jau yra žinomi, o kiti itin aktyviai reiškiasi viešojoje erdvėje ir planų kandidatuoti neneigia.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kelia Seimo narės Ligitos Girskienės, Liberalų Sąjūdis (LS) – buvusio Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus, Tarybos nario Sauliaus Budino kandidatūras.
Klaipėdos universiteto (KU) politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili žiniomis, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kels buvusio Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo Romaldo Sakalausko kandidatūrą, tuo metu Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), tikėtina, kandidatu išrinks dabartinį Seimo narį Audrių Petrošių arba Tarybos narį Aidą Kaveckį.
Dar vienas sprendimo dėl kandidatavimo nepranešęs, galimas kandidatas į uostamiesčio merus – Tarybos narys, buvęs Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus, praėjusių rinkimų metu antrajame ture pralaimėjęs V.Grubliauskui.
Praėjusį kartą A.Vaitkus buvo valstiečių kandidatas, o 2024 metų savivaldos rinkimuose, svarstoma, jis galėtų kandidatuoti su rinkiminiu komitetu.
Prognozuoja lyderį
Politologė G.Burbulytė-Tsiskarishvili kol kas daugiausiai galimybių laimėti mato valstiečių kandidatei L.Girskienei.
„Atmetus komitetų veiksnį, šiandien labai didelius šansus turi L.Girskienė. Praėjusį kartą ji nekandidatavo į merus, bet turi pakankamai didelį įdirbį kovodama su smarvėmis pietinėje miesto dalyje. O būtent pietinėje miesto dalyje yra susitelkę santykinai daugiau miesto gyventojų negu šiaurinėje dalyje“, – įvertino politologė.
Tiesa, G.Burbulytė-Tsiskarishvili pastebi keistą paradoksą – nors V.Grubliauskas susilaukė nemažai kritikos dėl nesprendžiamos smarvės pietinėje miesto dalyje problemos, būtent šios miesto dalies gyventojai rinkimuose labiau palaikė V.Grubliauską negu A.Vaitkų, žadėjusį šią problemą spręsti.
„Seimo nare L.Girskienė yra išrinkta vienmandatėje apygardoje pietinėje miesto dalyje, todėl matau jai daug galimybių laimėti.
A.Vaitkus irgi būtų labai stiprus kandidatas, bet ar jam užtektų balsų įveikti L.Griskienę, yra labai įdomus klausimas – pavyzdžiui, jeigu jie abu išeitų į antrą rinkimų turą“, – svarstė ji.
Ar pasirodys E.Masiulis?
Tuo metu konservatorių partija, kaip ir visoje Lietuvoje, savo kandidatus į merus ketina paskelbti tik rudenį. G.Burbulytė-Tsiskarishvili teigė, kad tiek A.Petrošius, tiek A.Kaveckis turi galimybių pasirodyti gerai, nes juos keltų konservatorių partija, turinti ištikimiausius rinkėjus.
„Kad ir kas būtų keliamas konservatorių kandidatu, jo galimybės yra ganėtinai nemažos, nes ir Klaipėdoje konservatoriai turi savo ištikimus rinkėjus – nors ir negalima teigti, kad Klaipėda pasižymėtų kaip konservatyvių rinkėjų miestas.
Nevadinčiau Klaipėdos ir liberaliu miestu – tiesiog anksčiau taip sutapdavo, kad klaipėdiečius paveikdavo atskiros figūros, atkeliavusios iš liberalių politinių jėgų. Negalėčiau sakyti, kad miestas yra liberalus ar konservatyvus – labiau sukasi apie centrą“, – įvardijo politologė.
Liberalų sąjūdis tikisi, kad 2023 metų rinkimuose pavyks susigrąžinti Klaipėdą. G.Burbulytė-Tsiskarishvili neatmeta, kad liberalų kandidatas S.Budinas tikrai bus stipriausių kandidatų ketvertuke.
„S.Budinas yra buvęs administracijos vadovas. Žinant, kad naujasis meras užims ganėtinai panašias pareigas – bus vykdomosios valdžios atstovas, tai S.Budinas tokios patirties jau turi. Bet taip pat turi ir tų, kurie nebuvo patenkinti jo valdymu“, – įsitikinusi politologė.
Tuo metu vertinti socialdemokratų kandidatą R.Sakalauską, anot jos, yra ganėtinai sunku. „Per praėjusius parlamento rinkimus žmogus mažai rodėsi viešojoje erdvėje, ir dabartiniu metu jo dalyvavimas Klaipėdos miesto reikaluose yra beveik nematomas. Jo šansų nevertinčiau kaip labai didelių“, – teigė ji.
Dar viena intriga lieka klausimas, ar Klaipėdos miesto rinkimuose bandys dalyvauti buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, 2019 m. iškėlęs savo kandidatūrą kaip savarankiškas kandidatas, bet laiku nesurinkęs reikiamo skaičiaus rinkėjų parašų.
„Visi šį gandą priima kaip juokelį. Net jeigu tai ir įvyktų, tai būtų labiau rinkiminės kampanijos pagyvinimas, o ne rimtos galimybės“, – įsitikinusi G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Pats išteisinimo „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje sulaukęs E.Masiulis yra sakęs, kad pirmiausiai sieks iki galo pabaigti teisinius procesus, ir tik tada svarstys apie sugrįžimą į politiką, – o kad tai įvyks iki savivaldos rinkimų, anot jo, nėra realu.
Rusakalbių vaidmuo
Tiesa, visas kortas sumaišyti dar gali naujai įsikūrę visuomeniniai rinkiminiai komitetai, kurie Klaipėdoje, kaip pastebi politologė, būna ganėtinai stiprūs.
Įtaką galutiniams rinkimų rezultatams, anot G.Burbulytės-Tsiskarishvili, gali turėti ir pasikeitusi geopolitinė situacija – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
„Praėjusį kartą turėjome nemažai rusakalbių politinių jėgų – lieka klausimas, kaip bus šį kartą. Tai vienas įdomesnių klausimų, nes Klaipėdoje yra apie 20 proc. rusakalbių.
Dabar turime visai kitą geopolitinę situaciją nei per praėjusius rinkimus, tad ši labai stipri rinkėjų grupė yra susiskaldžiusi – nuo to, ar jie kels savo kandidatą, ar pasirinks palaikyti kurį nors iš kitų politinių jėgų, daug kas priklausys“, – pabrėžė ji.
G.Burbulytė-Tsiskarishvili pastebėjo fenomenalią situaciją Klaipėdoje – uostamiestyje per praėjusius savivaldos rinkimus kandidatavo net kelios politinės jėgos, siejamos su rusakalbių tautine mažuma.
„Jeigu jie būtų susivieniję, jie būtų gavę žymiai daugiau balsų Taryboje nei išsiskaldę į keletą politinių jėgų. Tuo metu buvo net ganėtinai didelis V.Titovo palaikymas“, – pabrėžė ji.
Už Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paniekinimą nuteistas ir dėl to Klaipėdos miesto tarybos nario mandato netekęs Viačeslavas Titovas, panašu, bandys sugrįžti į valdžią – socialiniuose tinkluose kalba apie kuriamą naują partiją su kitais už antivalstybines veikas ne kartą teistais asmenimis.
„Net jeigu jie ir keltų savo kandidatą, šansų, kad išeis į antrą turą, gana nedaug. Bet rusakalbių rinkėjų balsai turės įtakos bet kuriam kandidatui“, – pabrėžė politologė.
Dar gali kandidatuoti?
Savo ruožtu komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas svarsto, kad V.Grubliauskas iš rinkiminės kovos pasitraukė pačiu laiku – anot jo, jeigu vis dėlto dabartinis meras persigalvotų ir pabandytų kandidatuoti dar kartą, pergalė jam nebūtų garantuota.
„V.Grubliauskas gana sėkmingai vairuoja viduriu, jis visiems geras, sugeba su niekuo akivaizdžiai nesipykti, neiti į akivaizdžius konfliktus – toks vidurio politikas yra sunkus atakai.
Jis žadėjo, kad nekandidatuos, bet žinome, kad politikams situacija pasikeičia. Tad jeigu vis dėlto kandidatuotų, jam koją labai stipriai galėtų pakišti tam tikras rinkėjų nuovargio faktorius – kai turi tą patį žmogų daugiau nei 10 metų, kartais norisi atsišviežinti.
Šia prasme būdamas geras, nieko blogo nepridaręs, jis galimai rizikuoja nusibosti žmonėms“, – pastebėjo M.Lapinskas.
Anot jo, jeigu į Kauno miesto merus vėl kandidatuotų Visvaldas Matijošaitis, būtų galima gana tvirtai teigti, kad jis ir vėl laimėtų. Tuo metu tokio pačio tvirtumo dėl V.Grubliausko pergalės, M.Lapinsko manymu, tikrai nebūtų.
Rinkimų intrigos – ne tik Klaipėdoje
Naujienų portalas lrytas.lt su ekspertais apžvelgė ir situaciją Kaune bei Vilniuje.
Apie Kauną skaitykite čia: „Kauno miesto mero rinkimai pakryps netikėta linkme? Ekspertai žvelgia toliau nei V. Matijošaičio ir A. Verygos dvikova“
Apie situaciją Vilniuje skaitykite čia: „Prognozuoja karštus Vilniaus mero rinkimus: ekspertų dėlionėje – tikėtini kandidatai ir priežastis, kodėl žinome tik apie vieną“
