Tiesa, valdžia dėl vaizdo pasimuistė: savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G.Leperskas minėjo, kad nors Renginių derinimo komisija nusprendė XIV fejerverkų festivaliui „Vilniaus fejerija“ leidimą suteikti, tačiau, skirtingai nei ankstesniais metais, savivaldybė renginio neglobos.
Renginio organizatoriai turės susimokėti 3648 eurų rinkliavą, savo lėšomis apsitverti renginio teritoriją, organizuoti eismo pakeitimus ir būtinus kelio bei informacinius ženklus. Na, bet čia reikalavimai, kuriuos savivaldybė iškelia kiekvienam renginiui.
Taigi Vingio parke fejerverkų festivalis rugsėjį įvyks, gal ir per Naujuosius pašaudys. Ir visa tai dėl mazuto, kuriuo, priremtas prie sienos dujų kainos, Vilnius ateinantį šildymo sezoną kūrens katilines.
Juk drausdama fejerverkus savivaldybė aiškino, kad viena jų blogybių yra aplinkos tarša. Bet kai taršiu mazutu ima kūrenti, kažkaip nelogiška būtų fejerverkus drausti.
Tad Vilnius, pasukęs praėjusiais metais didžiųjų pasaulio miestų keliu ir nusprendęs, kaip skelbė, atsisakyti gamtos taršą didinančių fejerverkų, grįžta į įprastą kelią.
Kad per Naujųjų metų sutikimą ir kitas šventes nustojus pokšėti fejerverkams oro kokybė pagerėjo, Vilnius jokių duomenų nepateikė, nors praėjo daugiau nei pusmetis nuo draudimo įsigaliojimo.
Praėjusių metų pabaigoje sveikindami fejerverkų draudimą aplinkosaugininkai aiškino, kad vietovėse, kur jie naudojami, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki dešimties kartų ir išsilaikyti nuo 2 iki 14 valandų.
O kai vilniečių plaučius tos kietosios dalelės iš laiku nenušluojamų gatvių kiekvieną pavasarį nuodija ištisą parą – tai nieko?
Ateinantį šildymo sezoną grįždama prie mazuto įmonė Vilniaus šilumos tinklai tikina kūrensianti mažiau taršų mažasierį, naudojamą laivyboje.
Nėra kur dingti – teks investuoti 700–800 tūkst. eurų remontuojant geležinkelio bėgius įmonės teritorijoje, kad galėtų atsivežti taršaus kuro. Vienam šildymo sezonui jo prireiks apie 100 tūkst. tonų.
Mažasierio mazuto rinkoje netrūksta, todėl didelių jo kainų šuolių neprognozuojama. Taip įmonė patvirtino, kad ir pakeisti jį kita kuro rūšimi neketina.
Juolab kad mazutui deginti įmonė turi infrastruktūrą ir sąlygas – katilai pritaikyti deginti mazutą, nes prieš kurį laiką buvo instaliuoti degikliai, kurie yra tinkami tiek dujoms, tiek taršesniam kurui.
Daromos nuolaidos mazutui ir fejerverkams gali Vilnių paskatinti žengti ir kitą žingsnį.
Prisiminkime: savivaldybė uždraudė individualių ir daugiabučių namų butų gyventojams kūrenti krosnis akmens anglimis ir durpių briketais. Šis draudimas turėtų įsigalioti 2023 metų birželį.
Taip gali nutikti, jeigu iki to laiko dujų kainos išliks aukštos. Žvelgiant į priekį galima spėti, kad sumaištis energetikos sektoriuje privers taisykles keisti ne tik sostinės savivaldybę, bet ir Vyriausybę, kuri užsibrėžė, kad Lietuvoje iki 2024 metų turėtų būti visiškai atsisakyta anglių ir naftos produktų vartojimo šilumos ūkyje.
Vilniuje yra 11,8 tūkst. namų, šildomų malkomis, anglimis arba neidentifikuotu šildymo būdu. Tad bent porą metų jų savininkai gali lengviau atsidusti?
Jeigu taip, gal baudų neteks mokėti ir Šnipiškių bei Žvėryno medinukų gyventojams, kurie prispyrus reikalui vis dar lekia į lauko tualetus? Juk kelios būdelės nuodija Vilnių tikrai ne daugiau nei dūmai iš kaminų kūrenant mazutą.