Vytautas Bruveris. Kuo panašios skandalus sukėlusios „Perlo energijos“ ir ledo šokėjos M. Drobiazko istorijos?

Kur visi buvo anksčiau? Taip galima pasakyti apie dar vieną šoką, kuris ištiko šalies valdžią. Šįkart driokstelėjo ten, kur svarbos ir jautrumo neįmanoma pervertinti, – elektros kainų pasiutpolkėje.

Pastarosiomis dienomis aštriausiai svarstoma, ar reikėtų ir ar galima iš M.Drobiazko atimti išimties tvarka ir „už ypatingus nuopelnus“ jai suteiktą Lietuvos pilietybę.<br>Lrytas.lt koliažas
Pastarosiomis dienomis aštriausiai svarstoma, ar reikėtų ir ar galima iš M.Drobiazko atimti išimties tvarka ir „už ypatingus nuopelnus“ jai suteiktą Lietuvos pilietybę.<br>Lrytas.lt koliažas
Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Bruveris, ELTA vyriausiasis redaktorius

Aug 13, 2022, 9:48 AM, atnaujinta Aug 13, 2022, 11:36 AM

Vienas vadinamųjų nepriklausomų elektros tiekėjų, iš kurių turėjo rinktis gyventojai, „Perlas energija“ staiga paskelbė, kad apie 180 tūkst. savo klientų, kurie bendrovę pasirinko, išmeta laisvai kapanotis į elektros biržos ir jos kainų vandenis, nes nesugebės užtikrinti jiems paslaugos pagal įkainius, kuriuos pats siūlė žmones viliodamas.

Šie perlai tautai buvo pažerti iš esmės dar nesibaigus perėjimui į liberaliąją elektros rinką, kuris savaime buvo ilgas, painus, neaiškus ir nervingas.

Todėl „Perlas energija“ sprendimas ore pakabina ne tik tuos, kurie pasirinko būtent šį tiekėją, bet ir visą procesą.

O kas, jei tai tik pirmoji kregždė? Toks klausimas turėtų suktis daugelio elektros vartotojų galvose. Juk tai įvyko nerimo dėl energijos kainų apskritai persunktoje atmosferoje, kai vis labiau artėja rudens ir žiemos sezonas.

Žinoma, paprasčiausiai galima sakyti, kad toks gyvenimas, – jame atsitinka visokių nenumatytų, bet neišvengiamų nelaimių.

Taigi esą tai tiesiog dvišalis privataus verslo subjekto ir su juo obuoliauti išėjusių piliečių reikalas.

Pirmasis neįvertino savo pajėgumų audringoje elektros kainų jūroje ir manė, kad ji banguos mažiau, o antrieji turi susitaikyti su stichijos padariniais, be to, tai jiems pamoka atidžiau žiūrėti, su kuo ir ant ko pasirašo.

Būtent šia kryptimi ir „Perlo energijos“ klientams, ir visiems kitiems pirštu parodė pati premjerė I.Šimonytė.

Tai buvo bene skambiausias jos viešas komentaras šia tema, nuskambėjęs tik praėjus kelioms dienoms po sprogimo.

Užtat premjerę delegavusių konservatorių atstovo D.Kreivio valdoma Energetikos ministerija reagavo kone nuo pirmųjų skandalo akimirkų ir visiškai kitaip.

Tiek valdininkai, tiek iš atostogų grįžęs ministras iš kailio nėrėsi demonstruodami, kad valstybė ir jos vardu veikianti ministerija jaučiasi atsakingos už šią situaciją, tuojau pat į nagą suims perlų dalytojus, o už piliečius guls kryžiumi.

Ministras su pavaldiniais pareiškė, kad aiškiai mato ne tik įstatymų pažeidimo, bet ir nusikalstamos veiklos požymių vienašališkuose ir esą savavališkuose „Perlo energijos“ veiksmuose. Net buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

Negana to, D.Kreivys barstėsi galvą pelenais, kad valstybė esą nepakankamai įvertino ne tik šio, bet galbūt ir kitų tiekėjų patikimumą, nenustatė griežtesnių ir aiškesnių kriterijų įstatymais, nepridėjo kitų saugiklių.

Taigi žaibo greitumu Seimui bus teikiami atitinkami įstatymų pakeitimų projektai.

Negana to, ministras neatmetė, kad gali tekti stabdyti ir visą liberalizavimo procesą. Opozicija, žinoma, šaukia, kad tai daryti ragino jau seniai, be to, grūmoja D.Kreiviui interpeliacija.

Atidėti procesą viešai paragino ir prezidentas G.Nausėda, pareiškęs, kad šis įvykis ore pakabino viso proceso „teisinį tvarumą“. Žinoma, jis nepraleido progos įgelti ir I.Šimonytei paskelbęs, kad nekantriai laukia jos atostogų pabaigos ir pasiaiškinimų.

Šiaip ar kitaip, galima spėti, kad toliau siužetas (pirmiausia teisinis) darysis tik audringesnis ir painesnis. Teismai, įmonės „Perlas energija“ licencijos atėmimas ar jos bankrotas, įstatymų peripetijos Seime, draudimo reikalai – visa ta didins tiek psichologinę, tiek politinę įtampą.

Labai panaši situacija ir kitame aistrų fronte – ant ledo, kai tituluotoji Lietuvos ledo čiuožėjų pora M.Drobiazko ir P.Vanagas šią savaitę vis dėlto pasirodė Kremliaus šeimininko V.Putino atstovo spaudai D.Peskovo žmonos renginyje Sočyje.

Prezidentas savo dekretu žaibiškai atėmė iš šokėjų valstybės apdovanojimus – dėl to, kad jie pažemino Lietuvą dalyvaudami Kremliaus režimo elito rengiamoje ir Rusijos biudžeto pinigais finansuojamoje pramogoje.

Daugelis, pritardami tokiam veiksmui, kartu priminė, kad Rusijoje seniai gyvenantys čiuožėjai yra seni ir ilgamečiai asmeniniai D.Peskovo žmonos draugai ir partneriai.

Beje, tuo pačiu mostu G.Nausėda valstybės apdovanojimą atėmė ir iš buvusio stambaus KGB veikėjo V.Jakunino, kuris yra daug reikšmingesnis režimo veikėjas, Lietuvos apdovanotas dar seniau negu čiuožėjai.

Pastarosiomis dienomis aštriausiai svarstoma, ar reikėtų ir ar galima iš M.Drobiazko atimti išimties tvarka ir „už ypatingus nuopelnus“ jai suteiktą Lietuvos pilietybę.

Vieni šaukia, kad pilietybę, gautą išimties tvarka, reikėtų atimti ne tik iš bet kokiais saitais su Rusijos valdžia susisiejančių ją gavusių asmenų, bet ir iš tų, kurie turi ją nuo gimimo kaip vienintelę, tačiau, pavyzdžiui, kaip A.Paleckis, atvirai veikia prieš valstybę Maskvos naudai.

Seimo konservatoriai jau parengė ir atitinkamą įstatymo projektą, kol kas nutaikytą tik į išimties tvarka tapusius piliečiais. Jis parengtas pirmiausia dėl M.Drobiazko, jei ji dar kartą iščiuoš ant Rusijos ledo.

Raginimų valstybei gintis ir argumentų, kad ji gali tai daryti tiek pagal nacionalinę, tiek pagal tarptautinę teisę, chore kol kas skęsta perspėjimai, jog pilietybę pavojinga pradėti atiminėti net už teisiškai nustatytą kolaboravimą su priešu, jau nekalbant apie tiesiog valstybei priešiškas politines pažiūras.

Pavojinga vien tuo, kad tai atveria didelę Pandoros skrynią, kurią po to galės atidarinėti ne tik tyrųjų patriotų rankos.

Žodžiu, čia, kaip ir su elektra, matome panašią istoriją – lyg ir seniai buvo aišku, kad kažkas nenumatyto gali įvykti, kad tam reikia pasiruošti, bet tik dabar imta šaukti ir blaškytis.

Ir dar neaišku, kiek iš to triukšmo bus naudos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.