G. Nausėda minint Baltijos kelią: tikiu, kad iškilus grėsmei lietuviai ir vėl susivienytų

Lietuvai minint 33-iąsias Baltijos kelio metines, prezidentas Gitanas Nausėda sako neabejojantis, kad vėl kilus pavojui Lietuvos žmonės susivienytų gindami valstybę nuo agresijos.

 G. Nausėda.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 G. Nausėda.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 G. Nausėda.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 G. Nausėda.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 G. Nausėda.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 G. Nausėda.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 G. Nausėda.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 G. Nausėda.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 G. Nausėda.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 G. Nausėda.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 23, 2022, 9:33 PM, atnaujinta Aug 23, 2022, 9:51 PM

Sukakties, sutampančios ir su Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalijusio nacių ir sovietų pakto pasirašymu, minėjime sostinės Rotušės aikštėje G. Nausėda Baltijos kelią vadino „milijoniniu referendumu“ už valstybių laisvę ir ragino didžiuotis „stebuklu, kurį mes sukūrėme prieš daugiau nei 30 metų“.

„Tas rytų kaimynas, kuris šiandien raitosi konvulsijose ir šiandien niekaip negali surasti savo santykio su savo istorija – jei mums vėl iškiltų pavojus, neabejoju, kad mes vėl būtumėme vieningi ir gintumėme savo valstybę, ir gintumėme netgi savo teisę daryti klaidas. Bet tai yra mūsų klaidos, mes patys už jas esame atsakingi, esame patys savo likimo šeimininkai“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją trys Baltijos šalys pademonstravo neįtikėtiną vienybę ir laisvės troškimą, tądien ne tik sovietinė imperija, bet ir visas pasaulis pamatė lietuvių, latvių ir estų brandą bei susitelkimą.

„Tada, prieš 33 metus, mes puikiai supratome, kad kelio atgal nebebus. Mes stovėjome vienas šalia kito, tautiečiai, nežinodami vieni kitų vardų, nežinodami iš kur tie šalia stovintys žmonės atvyko, bet akivaizdžiai jautėme, kad esame visiški vienminčiai. Svarbus buvo tik vienas klausimas – Lietuvos laisvė. Lietuvos laisvė, kuria niekas nenorėjo prekiauti“, – kalbėjo prezidentas.

Jis priminė, jog tuo metu sovietinė imperija dar gyveno paskutines savo dienas.

„Ir buvo daugybė pagundų, daugybė „pakištukų“, kuomet buvo sakoma: štai, mes jums šiek tiek daugiau atseikėsime laisvės kurios jūs taip trokštate, tartum su samčiu, suteiksime šimto gramų daugiau laisvės“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Bet visų žmonių akyse buvo tik viena: grąžinkite tą laisvę, kurią jūs iš mūsų paėmėte, laisvę, kurią jūs pavogėte Ribentropo-Molotovo paktu 1939 metais, laisvė, kurią jūs pamynėte, sutrypėte ir pavogėte 1940-ųjų birželio okupacija. Ir tauta nugalėjo, sovietinis milžinas ant molinių kojų krūptelėjo ir pasitraukė“, – sakė G. Nausėda.

Pirmasis Lietuvos po atkurtos nepriklausomybės vadovas Vytautas Landsbergis sakė, kad ši diena yra „ypatinga Lietuvai, Europai, gal ir pasauliui“, nes Baltijos šalys pademonstravo vienybę, kad „išdavystės ir niekšybės, komu-nacių sąmokslo ir tautų pardavimo diena virstų žmonijos pergalės diena“.

V. Landsbergis, siedamas sovietų agresiją su dabartinės Rusijos veiksmais, priminė šiuo metu įkalinto Rusijos opozicionieriaus Vladimiro Kara-Murzos žodžius, jog „kai žinai, kad esi teisus, baimė dingsta“.

„Taip, tegu tironai bijo, jų laukia bausmė, kad bus pamiršti, kaip neronai, taip ir neišvydę šviesos degančios Romos dūmuose. Tegu tai, kas anuomet skambėjo Baltijos kely nuo Vilniaus iki Talino, dabar skamba nuo Vilniaus iki Helsinkio, Minsko, Kyjivo, iki Marijupolio. Už laisvę!“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad šią rugpjūčio 23-iąją galima daryti kasdienius dalykus būtent dėl prieš 33-ejus metus pademonstruotos vienybės. Tuomet, pasak R. Šimašiaus, „didžiausio blogio diena, kai du veikėjai susimokė ir pavertė tai sąmokslo diena, tai buvo atversta į gėrio pusę“.

„Esu įsitikinęs, kad tai, ką geriausio turime šiandien, įvyko ne tik dėl nepriklausomybės, bet ir dėl to, kad nuo daug ko išgijome: atsikratėme kompleksų, vergovės dieną pavertėme laisvės diena, tapome laimėtojų tauta iškart, per vieną dieną“, – sakė R. Šimašius.

Meras pabrėžė, kad nuolat tenka atsakinėti į klausimus, ar Lietuva nebijo Rusijos atvirai remdama Ukrainą.

„Ne, mes nebijome, dėl to, kad mes žinome, ką mes darome, mes jau tai darėme ir dar kartą darysime. Ir tai yra mūsų išgijimo, traumų atsikratymo diena (...). O šiandien kviečiu džiaugtis tuo ką turime ir padėti mūsų broliams ukrainiečiams“, – kalbėjo jis.

Sostinėje, Rotušės aikštėje vyko proginis koncertas „Bunda jau Baltija!“. Minėjimai vyko ir kituose miestuose.

Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, paminėti Baltijos kelią organizuotas renginys „Baltijos kelias. Mums pakeliui“.

Pajūryje apie 19 val. sueigoje „Bunda jau Baltija“ nuo Palangos gelbėtojų stoties iki Palangos tilto ir nuo Šventosios gelbėjimo stoties iki Šventosios upės žmonės buvo kviečiami susikabinę už rankų paminėti Baltijos kelią.

Kryžkalnyje, Lietuvos partizanų memoriale, įleista simbolinė kapsulė, skirta laisvės kovotojams atminti.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europos teritorijas pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribentropo pakto – slaptuosius protokolus.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.