Vytautas Bruveris. Priešakyje – dar baisesnis pragaras: mirtinos aklavietės akivaizdoje karas žengia į pačią Rusiją

Pusė metų pragaro – už nugaros, dar neaišku – kiek priekyje. Ir greičiausiai tas pragaras bus dar baisesnis. Bet kokiu atveju jau nebus kaip anksčiau, nes atėjo nauja epocha. Visiems. Tai galima pasakyti apie Rusijos karo prieš Ukrainą pusmetį, kurį abi šalys ir visas pasaulis minėjo šią savaitę.

Karas Ukrainoje. <br>AP / Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. <br>AP / Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Vytautas Bruveris<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Bruveris<br>V.Skaraičio nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Zumapress / Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Zumapress / Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>123rf iliustr.
Karas Ukrainoje.<br>123rf iliustr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Zumapress/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Zumapress/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix asociatyvi nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Vytautas Bruveris, ELTA vyriausiasis redaktorius

Aug 27, 2022, 7:56 AM, atnaujinta Aug 29, 2022, 12:36 PM

Ukraina dar minėjo ir savo Valstybės vėliavos bei Nepriklausomybės dienas.

Rusija žadėjo užimti Kijevą per tris dienas, po to lengvai ir žaibiškai pasiimti ir visą Ukrainą, bet štai po pusės metų mes švenčiame savo nepriklausomybę“, – tai buvo pagrindinė mintis, tiek aidėjusi politikų kalbose, tiek plevenusi šalies viešojoje erdvėje.

Nepriklausomybės dienos išvakarėse ir jos metu tvyrojo ir nerimas, kad šią progą savaip „paminės“ Kremlius, – surengs didelio masto bombardavimus, galbūt net taikydamas į pagrindines valdžios institucijas.

Šitokius nuogąstavimus paskatino ir plačiai nuskambėjęs įvykis. Pamaskvyje buvo susprogdintas automobilis, kuriuo važiavo garsaus Rusijos imperializmo ir šovinizmo ideologo A.Dugino dukra D.Dugina.

Ši veikėja pati buvo aktyvi tos pačios ideologijos propaguotoja kaip ir tėvas, raginusi kuo greičiau išnaikinti ukrainiečius kaip tautą.

Kremlius, aišku, tuojau pat paskelbė, kad žudikė – Ukrainos valdžia, o pastaroji ir jos šalininkai rodė pirštu į Kremlių.

Atsakomybę prisiėmė „Rusijos partizanai“, siejantys save su kai kuriais opozicijos Kremliui veikėjais. Tačiau šios pretenzijos neatrodo labai rimtai, o labiau panašios į reklaminę akciją arba psichologinę operaciją, inspiruotą Vakarų ar Ukrainos specialiųjų tarnybų.

Šis įvykis Pamaskvyje reikšmingas ne dėl vieno aspekto. Viena, karas plečiasi toliau įvairiomis formomis, žengdamas ir į pačią Rusiją.

Antra, šį įvykį Kremlius panaudos kaip pasiteisinimą dėl dar žiauresnių represijų šalies viduje ir stipresnių smūgių Ukrainai, prie jų dar pridės kitų provokacijų ir žudynių pačioje Rusijoje.

Per ukrainiečių šventę Rusijos smūgiai išties buvo intensyvesni ir žiauresni nei kasdien, pareikalavę dešimčių civilių aukų.

Bet baisiausių žingsnių – Zaporižios atominės elektrinės susprogdinimo ar, pavyzdžiui, atominio smūgio Kijevui – nesiryžta griebtis. Kremlius taip pat nepaskelbė pranašautos visuotinės mobilizacijos, tiesa, V.Putinas įsakė padidinti karių skaičių daugiau nei šimtu tūkstančių.

Tačiau galima sakyti, kad jei ne visus, tai bent daugumą prognozuotų žiauriausių žingsnių Kremlius, tikėtina, žengs ateityje. Mat tai diktuoja neišvengiama padėties, į kurią jis pats save įstūmė, logika.

Režimas ir toliau negali atsitraukti nė per žingsnį ar netgi sustoti, nes vien jau tai reikštų jam pavojingą pralaimėjimą. Tačiau eiti į priekį sekasi vis sunkiau, o kai kur nelengva laikyti ir užimtas teritorijas.

Donbase rusų pajėgos vis dar stumiasi į priekį, bet vis lėčiau ir vis siauresniuose fronto ruožuose. Ukrainos kariai toliau grasina Chersonui, vakarietiškomis sistemomis naikina amunicijos sandėlius ir kitus objektus Maskvos užimtose teritorijose, Kryme, taip pat pačioje Rusijoje ar jos pajėgų užnugaryje.

Vis dėlto žadėto staigaus ir pergalingo Ukrainos kontrpuolimo ar persilaužimo kol kas nematyti. Vargu ar jį apskritai šiemet išvysime.

Mat, nepaisant didžiulių nuostolių ir išsekimo, Rusijos kariuomenė išlaiko didžiulį gyvosios jėgos ir ginkluotės, pirmiausia sunkiosios artilerijos, pranašumą.

Taigi neatmestina, kad frontas gali subyrėti ir Donbase, jį vis dėlto pralaužus Rusijai.

Bet net tokiu atveju Maskvos esminis strateginis tikslas – Kijevo ir Ukrainos ar bent didžiosios jos dalies kontrolė – lieka vis mažiau realus.

Labiausiai tikėtina, kad abi pusės į rudenį ir žiemą įžengs susikibusios toje pačioje mirtinoje aklavietėje. Ypač jei Vakarai toliau dels pradėti tikrai plataus masto, nenutrūkstamą ginkluotės tiekimą Ukrainai.

Tiesa, bent JAV demonstruoja pasiryžusi dar labiau įsitraukti į karą – net suformavo specialią operacinę ir daugiafunkcę karinę grupę, kuriai vadovauti paskirtas generolas. Taip pat vis daugiau šalių imasi treniruoti naujus Ukrainos karius – lemtingai svarbią tūkstančių žuvusiųjų fronte pamainą.

Kartu, regis, galima įžvelgti kitą ne mažiau svarbų lūžį. Vakaruose didėja nusiteikimas ne siekti bet kokia kaina „derybų“ ar „paliaubų“ su Rusija, o pasiryžti bekompromisei ilgalaikei konfrontacijai – ir ne tik Ukrainoje.

Mintys, kad su Kremliaus režimu nebegali būti jokio „kelio atgal“, net paprastos koegzistencijos, o tik kova, ima vis garsiau skambėti net tarp Vokietijos politinio elito ir pagrindinėje žiniasklaidoje.

Šias nuotaikas, akivaizdu, junta ir Kijevas. Prezidentas V.Zelenskis neregėtai aiškiai ir kategoriškai paskelbė, kad su Rusijos režimu nebebus jokių kalbų, kol nebus išlaisvinta visa Ukrainos teritorija.

Ukraina net pradėjo formalų procesą patraukti V.Putiną ir visą Rusijos valdžią tarptautinėn baudžiamojon atsakomybėn.

Dar sunku pasakyti, kiek tai yra viešųjų ryšių ir ikiderybinio spaudimo išraiška, o kiek – tikras nusiteikimas.

Kad ir kaip būtų, net ir su daug didesne Vakarų parama visiško Rusijos sutriuškinimo nerealu tikėtis dar neapibrėžtą laiką.

Apskritai agresorė užimtą Ukrainos teritoriją paliktų tik paties Kremliaus režimo lemtingo susilpnėjimo ar net griūties atveju.

O to irgi nerealu tikėtis bent jau aprėpiamoje ateityje, nes režimas jau prisitaikė prie Vakarų sankcijų ir laikosi net griūvant šalies ekonomikai.

Taigi lemtinga Rusijos konfrontacija su Vakarais tęsis dar ilgai ir vis plėsis. Belieka tikėtis, kad ne iki pasaulio pabaigos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.