Lietuva drauge su Latvija, Estija ir Suomija pirmauja piršdamos šią idėją europiečiams.
Tiesa, G.Landsbergis, jau kelis kartus nusvilęs, kai entuziastingai griebėsi kitų ES šalių pritarimo nesulaukusių užsienio politikos iniciatyvų, dabar kiek atsargesnis – siūlo netaikyti rusams vienašališkų ribojimų ir sutarti dėl bendro visos Bendrijos sprendimo.
Tik vargu ar tai pavyks – Vokietija, Pietų Europos šalys nesirengia užtrenkti rusams durų.
Didelei daliai lietuvių tai kelia didelį apmaudą. Mūsų ekspertams vis knieti išdidžiai pamokslauti vokiečiams, kaip reikia elgtis su rusais, bet dar reikėtų įrodyti, kad mes – protingi, o Vakarų politikai – kvailiai ir, žinoma, parsidavėliai, susitaikėliai, V.Putino tarnai.
Galima ginčytis, ar teisus Vokietijos kancleris O.Scholzas, sakantis, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, – ne Rusijos žmonių, o V.Putino karas. Dabar madinga manyti, kad už ukrainiečių kančias atsakingi visi rusai, nes jie remia imperinę Kremliaus politiką, palaiko diktatorišką valdžią. Bet ar toks požiūris šiek tiek neprimena kaltinimų lietuviams, kad esame už holokaustą atsakinga žydšaudžių tauta, nes per Antrąjį pasaulinį karą kai kurie mūsų tautiečiai dalyvavo savo kaimynų žydų žudynėse?
Galima skelbti, kad morališkai už karą atsakinga visa rusų tauta, nes nesugebėjo sustabdyti V.Putino. Bet visuotinė atsakomybė teisiniu požiūriu – labai slidus kelias. Kad ir kiek daug rusų remia agresyvų karą, neteisinga tuo kaltinti visą tautą, nes taip šovinistai suplakami su demokratinių įsitikinimų žmonėmis.
Be abejo, įsileidžiant turistus sunku, gal net neįmanoma vienų atskirti nuo kitų. Estijos siūlytos anketos nėra gera išeitis – juk norintys atvykti į ES asmenys nesunkiai gali ir meluoti klausiami apie požiūrį į Rusijos agresiją, nors atsakydami, kad karą smerkia, jie bent formaliai verčiami atsiriboti nuo V.Putino.
Vis dėlto apsisprendžiant, ar užsiverti nuo rusų turistų, pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, kokios naudos duos toks draudimas. Siūlantieji taikyti šią sankciją bent regioniniu mastu sako, kad tai privers Rusijos piliečius susimąstyti, kokią žalą jiems daro V.Putino politika.
Tik labai abejotina, ar tai pakeis Rusijos visuomenės imperinę sąmonę. Greičiau nutiks priešingai – daugelis rusų dar labiau įtikės, kad Vakarai juos diskriminuoja, žemina, ir jaus vien stiprėjančią neapykantą griežčiausias sankcijas jiems taikančioms šalims, taip pat ir Lietuvai. Jų emocijos užgoš blaivų protą.
Bet siūlymai neįsileisti rusų irgi grindžiami ne tiek logika, gal labiau būdinga vokiečiams, kiek pykčiu. Taip norima atkeršyti rusams už ukrainiečių kančias, atseit tegu ir jie bent kiek pasikankina.
Keršto jausmas leistinas žmonėms, bet ar gali keršyti valstybės, jei jos – demokratinės ir savo gyvenimą reguliuoja teisės principais? Kas būtų, jei įstatymus lemtų visuomenės jausmai, ypač pyktis? Turbūt mirties bausmė sugrįžtų ne tik į Lietuvos baudžiamąjį kodeksą.
Baudžiant rusus dar vertėtų pasiaiškinti, kur karščiau palaikomas V.Putinas – rusakalbių bendruomenių Baltijos šalyse ar Maskvoje ir Sankt Peterburge. Ko gero, lietuviškus informacijos šaltinius ignoruojantys Lietuvos piliečiai rusai net labiau lojalūs imperinei Rusijos politikai nei, pavyzdžiui, maskviečiai – teko girdėti, kaip uoliai mūsų rusai teisina agresiją Ukrainoje.
Galiu pasiremti ir asmenine patirtimi. Seniai pažįstu vieną maskvietį fotomenininką, turintį nedidelę fotoreklamos bendrovę. Pasikalbu su juo telefonu ir jis nė kiek nesibaimindamas lieja tulžį dėl V.Putino pradėto karo – šis asmuo niekada ir nejautė jam simpatijos, o dabar tiesiog dreba iš pasipiktinimo.
Supratau, kad smerkti karo privačiai kalbėdamiesi bent jau dalis rusų visai nebijo, – kad ir ką sakytume, sovietinių laikų totalus sekimas ir tokio lygio represijos prieš kitaminčius į Rusiją dar nesugrįžo. Kas kita viešos protesto akcijos.
Mano pažįstamas prisipažįsta, kad į gatves protestuoti jis neis, – įpusėjęs septintą dešimtį, argi norės muštis su Maskvos policininkais? Be to, jis jaučiasi atsakingas už dvi dešimtis savo darbuotojų, kurie netektų darbo bendrovės savininkui tapus atviru valdžios priešu. Mat ir smulkusis privatus verslas Rusijoje labai priklausomas nuo valstybės kontroliuojamų užsakymų.
Apie tokią rusų inteligentų padėtį turėtų pamąstyti tie, kurie jiems pamokslauja iš saugios Lietuvos. Įtariu, kad dauguma mūsiškių drąsuolių, patekę į panašias sąlygas, pabruktų uodegą ir sėdėtų stipriau suraukę vienos kūno dalies raumenis nei jų pliekiami tylintys, nors V.Putino ir neremiantys rusai.
