„Mes matome įrodymą, ką ukrainiečiai, apsiginklavę vakarietiška ginkluote, gali pasiekti. Visi dvejotojai, (klausę – ELTA) ar jie sugebės, ar jiems pavyks, ar jie mokės naudotis (ginkluote – ELTA), ar rusai apskritai yra įveikiami – manau, turėtų būti įtikinti, kad jų hipotezės buvo neteisingos. Tikrai gali, tikrai moka, tikrai sugeba ir rusus tikrai gali įveikti“, – Eltai sakė ministras.
„Dabar esminis klausimas, kurį belieka atsakyti – ar Vakaruose bus pakankamai jėgų apginkluoti ukrainiečius dar labiau. Sakyčiau, dar galingesne ginkluote, toliau siekiančia ginkluote – kad jie galėtų tą frontą stumti tolyn“, – samprotavo G. Landsbergis.
Ministras patikino, jog Lietuvos diplomatinis flangas sieks įtikinti partnerius Vakaruose laikytis įsipareigojimo Kyjivui ir gausinti perduodamos ginkluotės mastus.
„Tas raginimas, pirmiausiai, yra į valstybes, kurios turi ne tik sukauptus gynybinius pajėgumus, bet gali juos gaminti. Tai industrinės didžiosios valstybės, kurios turi įjungti fabrikus, priimti politinius sprendimus ir tai, kas yra pagaminama, siųsti į Ukrainą“, – teigė jis.
G. Landsbergis pabrėžė, kad savo ruožtu Lietuva taip pat tęs karinės paramos Ukrainai tiekimą.
„Lietuvos pastangos patiems padėti – jos nesibaigia. Šią savaitę yra išsiunčiami dar papildomi pajėgumai į Ukrainą. Kaip ir Ukrainoje būdamas sakiau, mes prisidedame prie jūsų pergalės, dalyvaujam netgi techniškai jų mūšiuose su okupantais, mūsų technika dalyvauja tuose mūšiuose“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Situacija Zaporožės AE ir toliau kelia nerimą
Vizito Ukrainoje metu ministras susipažino su naujausia informacija apie Zaporožės atominę elektrinę (AE). Situacija, anot G. Landsbergio, „iš tikrųjų yra kelianti nerimą“.
„Tą patvirtina ir tarptautiniai stebėtojai, tiek ir patys ukrainiečiai. Zaporožės AE yra visiškai rusų rankose – tiek kariškių, tiek inžinierių. Pasitikėjimo nėra nei vienais, nei kitais, kad jie nors kiek saugumą laikytų savo interesu“, – žiniomis dalijosi ministras.
„Sutarėm, kad vienintelis būdas užtikrinti Zaporožės atominės elektrinės saugumą – atkovoti ją atgal, kad ji atitektų saugiai ukrainiečiams kariams ir inžinieriams ir jie galėtų tą AE valdyti patys ir užtikrinti jos saugumą bei saugų veikimą“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Ministras atkreipė dėmesį, jog Europai spręsti Zaporožės AE klausimą yra svarbu ne tik norint išvengti branduolinės katastrofos, bet ir siekiant atremti Kremliaus energetinį šantažą.
„Reikia nepamiršti, kad Zaporožės AE gaminama elektra yra tiekiama ir Vakarų valstybėms – Lenkijai, kitoms kaimynėms. Jos atjungimas nuo tinklo yra dar viena spaudimo priemonė, kurią Putinas ir jo kariuomenė taiko Vakarams“, – sakė jis.
Odesoje ministrui teko slėptis rūsyje
Vizito Odesoje metu G. Landsbergis susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba bei Airijos užsienio reikalų ir gynybos ministru Simon Coveney. Laukiant spaudos konferencijos ir išgirdus oro pavojaus signalus, ministrams teko bėgti į slėptuvę.
„Oro pavojaus sirenos du kartus buvo įjungtos. Iš tikrųjų matėm su kokia ramybe ir jau praktiškai įpročiu ukrainiečių kolegos, išgirdę sireną, labai ramiai atsiprašė žurnalistų, kurie tuo metu laukė spaudos konferencijoje ir tiesiog pakvietė mus. Nusileidome į rūsį, turėjome šiek tiek pasėdėti. Išsijungė sirenos, grįžom atgal. Bekylant – vėl įsijungė sirena, turėjom dar kartą leistis ir bendrai, turbūt, šiek tiek daugiau nei valandą laiko prabuvome rūsyje“, – pasakojo G. Landsbergis.
„Matosi, kaip su karu ir karo realybe yra susigyvenę ukrainiečiai. Jiems tai tiesiog yra jų kasdienybės dalis – tas nesaugumas, galimas pavojus, galimi sprogimai. Tiesiog susitaikę ir laukia pergalės dienos“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, užsienio reikalų ministras Ukrainoje lankėsi jau trečią kartą. Anksčiau G. Landsbergis vyko į karo niokojamą šalį kovo ir gegužės mėnesiais.
