Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno P.Lukševičiaus nuomone, V.Matijošaitis jau anksčiau turėjo pasirinkti, ar nori būti verslininkas, ar politikas, o „Vičiūnų grupei“ tęsiant verslą Rusijoje ir sudarinėjant naujus sandorius su sankcionuojamais Rusijos bankais, sulaužė mero priesaiką.
Nors konservatoriai nieko nauja nepasakė, „Vieningo Kauno“ įkūrėjas V.Matijošaitis jam pažertų priekaištų net negirdėjo, nes tuo metu atostogavo.
Kauno politikų noras lemti žmogaus likimą už akių – ne naujiena. Prieš 20 metų tuometis Kauno meras socialliberalas E.Tamašauskas šių pareigų neteko tuo metu, kai dėl širdies veiklos sutrikimų buvo gydomas ligoninėje.
Didžiausias skirtumas, kad tuo metu pašalinti merą iš pareigų užteko paprastos tarybos narių daugumas, nereikėdavo jokių rimtų argumentų.
Įteisinus tiesioginius mero rinkimus, numatyta gerokai sudėtingesnė procedūra, todėl galimybė atleisti iš pareigų merą – daugiau teorinė.
Teikimą dėl to gali siūlyti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių. Kaune reikia bent 14 parašų.
Jei konservatorių iniciatyvą tarybos nariai palaikytų, dar reikėtų gauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadą, ar tikrai meras sulaužė priesaiką, nevykdė įgaliojimų.
Teismui pateikus teigiamą išvadą, už mero atleidimą iš pareigų turėtų balsuoti ne mažiau kaip trys penktadaliai tarybos narių. Kaune – 25 tarybos nariai.
Konservatoriai Kauno taryboje turi šešis atstovus, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – tris iš 41 tarybos nario. Mero V.Matijošaičio vadovaujamam visuomeniniam judėjimui „Vieningas Kaunas“ taryboje atstovauja 32 politikai.
Iš anksto aišku, kad konservatorių iniciatyva patirs visišką nesėkmę, nes jų viešai nepalaikė net opozicijoje esanti „Vardan Lietuvos“ frakcija, suburta iš buvusių konservatorių bei „Vieningo Kauno“ atstovų.
Jos nariai pateko į apskritai nepavydėtiną padėtį: įgelti V.Matijošaičiui norėtų, tačiau tuomet tektų ištiesti ranką konservatoriams.
Pastaruosius itin įnirtingai kritikuojantis partijos pirmininkas S.Skvernelis ir artimiausi jo bendražygiai Seime tokio poelgio tikrai nesuprastų.
O štai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininkas ir galimas kandidatas mero rinkimuose G.Labanauskas tikino net esąs pasirengęs dirbti kartu su V.Matijošaičiu, jeigu pastarasis įsiklausys į jo patarimus.
Ankstesnių kadencijų metu labai panašiai elgėsi partijos „Jaunoji Lietuva“ vadas S.Buškevičius, kuris už vicemero postą buvo pasirengęs paremti bet kokią koaliciją. Už šią veiklą politikas buvo pelnęs pereinamojo prizo pravardę.
V.Matijošaitis tikrai nepaisys G.Labanausko patarimų, konservatoriai – taip pat. Vienintelė galimybė šiam į politikos sūkurį mėginančiam grįžti politikui savo viziją paversti tikrove – įtikinti kauniečius savo pranašumais rinkimų metu.
O štai konservatoriai beveik dešimtmetį neatsikrato įpročio rinkėjams pateikti ne savo privalumus, bet išryškinti V.Matijošaičio trūkumus.
Visi juos puikiai žino, o štai apie artimiausius savo planus Kaune konservatoriai nenori kalbėti arba neturi ką pasakyti.
Konservatoriai lig šiol nesugebėjo išrinkti žmogaus, kuris kitų metų pavasarį dalyvaus Kauno mero rinkimuose ir turi gerų galimybių juose užimti bent antrą vietą.
Neturi kandidato, neišsirenka, nėra norinčių ir galinčių susirungti su oponentais? O gal tiesiog laukia, ką pasakys V.Matijošaitis, nes pastarajam nusprendus siekti trečiosios kadencijos, turbūt net nevertėtų eikvoti išteklių.
Net valstiečių kandidatas A.Veryga nepabūgo tai padaryti ir neišsisukinėjo klausiamas apie pakitusius santykius su V.Matijošaičiu ir galimybes jį įveikti rinkimuose.
Kita vertus, konservatoriai šiuo požiūriu nėra išskirtiniai. Žinių iš V.Matijošaičio stovyklos laukia ir socialdemokratai, liberalai, darbiečiai.
