„Manau, kad opozicija toliau tęs nuosekliai tai, ką yra pažadėjusi, kad interpeliacijos klausimai toliau bus tęsiami“, – žurnalistams Seime antradienį teigė L. Savickas. Politikas teigia, kad ir kitiems ministrams, kuriuos interpeliuoti svarsto opozicija, klausimų yra susikaupę daug.
„Mes matome, kad ta situacija yra tokia, jog valdančioji dauguma yra nors ir labai trapi, tačiau susitelkusi. Liūdina tai, kad vis dėlto nesirenkama galimybės iš tikrųjų vertinti situacijos dalykiškai taip, kaip yra. Taip, kaip ją jaučia Lietuvos gyventojai ir verslai. Ir yra vadovaujamasi tokiu susitelkimo, susigūžimo principu, kad reikia išbūti, išlaukti ir kažkas bus geriau. Bet reikia tiesiog prisiminti apie tai, kad Vyriausybė veikia jau antrus metus. Tai yra įpusėjimas“, – sakė parlamentaras.
„Ir čia dangstytis kitų padarytais ar nepadarytais sprendimais jau yra tikrai neatsakinga. Du metai yra tikrai pakankamas laikas ir krizė nėra prasidėjusi vakar“, – pridūrė jis.
Prie interpeliacijų klausimo siūlo grįžti po 2023 m. biudžeto priėmimo
Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnas Seime Gintautas Paluckas sako, kad interpeliacijos klausimas kitiems ministrams turėtų būti keliamas nebent po biudžeto svarstymo. 2023 metų valstybės biudžeto projekto pateikimas Seime planuojamas spalio 11 d.
„Dabar mes turėsime biudžeto projektą – čia yra esminis dalykas. Tai stums visus kitus klausimus į šalį, nes tai iš esmės apspręs ateinančių metų tiek visuomenės, tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus padėtį krizės kontekste“, – Eltai sakė socialdemokratas G. Paluckas.
Be to, jo teigimu, opozicija vienokiu ar kitokiu būdu jau spėjo išsakyti kritiką beveik visiems Ingridos Šimonytės ministrų kabineto nariams. Dabar, akcentavo parlamentaras, lieka sulaukti valdančiųjų reakcijos.
„Opozicija kritiką išsakė visiems ministrams. Vieniems interpeliacijos forma, kitiems – viešų klausimų forma. Dabar turėsime biudžeto projektą. Matysime, kokios bus valdančiųjų reakcijos į išdėstytus klausimus ir, atitinkamai, nuo to atsispirsime. Juk visi samprotavimai susiveda į pinigus ir resursų skirstymą“, – pridūrė politikas ir tikino, kad bent jau socialdemokratai neturi siekio skandinti dešiniųjų Vyriausybės.
„Nėra kažkokios strategijos smukdyti ar skandinti Vyriausybės, kankinant atskirus ministrus. Tiesiog yra aplinkybės, kurios reikalauja padaryti vieną ar kitą veiksmą. Ir šiame kontekste prioritetas yra biudžeto projektas“, – sakė G. Paluckas.
Jo teigimu, nuskęsti Vyriausybė gali ir pati – jei neįsiklausys į visuomenės lūkesčius bei leis ministrams toliau dirbti nekoncentruotai.
„Tokie ministrai toliau smukdys visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimu reaguoti į krizės keliamus iššūkius“, – apibendrino G. Paluckas.
ELTA primena, kad Seimas pritarė energetikos ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus ir ji buvo atmesta. Tokį sprendimą palaikė 71 posėdyje užsiregistravęs parlamentaras, 54 politikai buvo prieš, 5 – susilaikė.
Ministras atsakinėjo į 23 parengtus klausimus – apie antrąjį elektros tiekimo rinkos liberalizacijos etapą, elektros generacijos pajėgumus, energijos išteklių kainas, saulės elektrines, UAB „Ignitis“, taupymo planą ir nuotolinio darbo kompensacijas, įmonių bankrotą ir darbuotojų atleidimus, biokuro kainą, biržą „Nord Pool“, gaminančių vartotojų situaciją ir kt.
Šios Seimo kadencijos metu parlamento mažuma inicijavo jau dvi interpeliacijas – sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Abu procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.
Neatmetama, kad netrukus interpeliacija gali būti inicijuojama ir aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.
