„Visų pirma, nuoširdžiai dėkodamas už parodytą išskirtinį dėmesį mano kandidatūrai, sąmoningai suvokdamas savo atsakomybę ir avansu suteiktą pasitikėjimą, oficialiai pranešu, kad priimu šį iššūkį su ypatinga pagarba mūsų sueigos bendruomenei ir visam Kaunui“, – tvirtino V.Juozapaitis.
Kiti trys anksčiau įvardyti kandidatai – švietimo, sporto ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, TS-LKD frakcijos Kauno savivaldybės taryboje seniūnas Paulius Lukševičius – nusprendė miesto mero posto nesiekti ir paremti V.Juozapaičio kandidatūrą.
„Idant negaištų laiko mūsų oponentai, mėgindami man primesti „svetimšalio“ ir/ar „svetimo“ etiketę, patikinu, kad šiame mieste nesu svečias jau nuo 1989 m., kuomet Kauno valstybiname muzikiniame teatre pradėjau savo profesinę kūrybinę veiklą, kuri aktyviai tęsėsi iki pat pirmųjų mano tarnystės Seime 2012 m. dienų.
O ir pastarąjį dešimtmetį mano kūrybiniai – kultūriniai saitai su Lietuvos širdimi vadinamu Kaunu tik stiprėja“, – kalbėjo konservatorių kandidatas į merus.
V.Juozapaitis į Seimą buvo išrinktas Kauno Aleksoto-Vilijampolės vienmandatėje apygardoje.
Išpeikė V.Matijošaitį
Seimo narys kartu nepraleido progos įgelti ir dabartiniam Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui.
„Kauno gyvenimą ne iš nuogirdų, o betarpiškai jį gyvendamas pažįstu kur kas geriau, nei to norėtų dabartinis miesto vadovas, kuris, švelniai tariant, neretai veikia iš uždarosios akcinės bendrovės savininko pozicijų, kas iš esmės skiriasi nuo politiko, tai yra mero pareigų, aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuotų Lietuvos įstatymų“, – sakė politikas.
V.Juozapaitis pabrėžė, kad iš miesto turi būti išguitos tokios sąvokos, kaip korupcija, nepotizmas, melas.
„Ir, kas labiausiai krenta į akis ir ausis – nežabotas chamizmas, palydimas niekinančio elgesio su gyventojais ir šlykščiais keiksmažodžiais, primenančiais gal ir nematomą, bet itin skaudžiai juntamą ryšį su iš rytų nešama antikultūra, niekaip nederančia su vakarietiška civilizacija ir tikrosiomis krikščioniškomis vertybėmis“, – kalbėjo jis.
Kandidatas į Kauno miesto merus priminė ir V.Matijošaičio ryšius su Rusija.
„Na, o įžūlumo ir cinizmo viršūnė – Kauno sąsajos su Seimo pripažinta terorizmą remiančia ir tautos genocidą Ukrainoje vykdančia Rusija.
Taip, aš nesuklydau, sakydamas Kauno sąsajos, nes meras (...) visą Kauno bendruomenę pavertė įkaitais situacijos, kurioje kyla abejonė, ar jis yra laisvas priimti sprendimą: atsikratyti sąsajų su mirtį sėjančia valstybe bei pasitraukti iš politikos“, – tęsė V.Juozapaitis.
Jis ragino kauniečius „nepasiduoti senai ir apipelijusiai mero netalentingai giedamai dainelei apie neva baimę keliantį konservatorių sugrįžimą“.
„Taip, suprantu, kad dabartinis meras mūsų partijos bijo kaip velnias kryžiaus, bet skubu nuraminti tiek jį, tiek jo aplinkos žmones: jokio keršto ar raganų medžioklės mūsų mintyse nėra.
Atvirkščiai, skirtingai nuo dabartinės Kauno valdančiosios daugumos ir jos lyderio, atvirai niekinančio ir žeminančio oponentus, kviečiu vienybės ir santalkos visus, kuriems kauniečiai patikės savo balsus“, – sakė konservatorius.
Dėmesį kreips į „paprastą“ gyventoją
V.Juozapaitis teigė neneigiantis miesto išorei atliktų puikių „kosmetinių operacijų“, tačiau jis pirmiausia nurodė dėmesį kreipsiantis į žmogų.
„Man labai rūpi „minkštoji“ galia, kuri kalba apie žmogų, taip vadinamą paprastą eilinį Palemono, Petrašiūnų, Aleksoto, Šilainių, Vilijampolės (kur, deja, apie miesto centre spindintį blizgesį gali tik pasvajoti) bei kitų miesto rajonų gyventoją ir jo dvasinę būseną.
Ar tik nebus persistengta su trinkelėmis, asfaltu ir betonu, po kurių sluoksniais dūsta galimai miestą bebaigiančių privatizuoti asmenų leisgyvė sąžinė, atjauta ir supratimas?“ – retoriškai klausė kandidatas į Kauno miesto merus.
Primename, kad V.Matijošaitis dar neatskleidė, ar trečią kartą sieks miesto mero posto.
V.Juozapaitis 1963 metais gimė Radviliškyje.
