„Jeigu (prezidentui – ELTA) pasirodytų, kad tos atsakomybės yra kiek daugokai ir jis norėtų prisijungti prie tų valstybių būrio, kurios (į EVT posėdžius – ELTA) siunčia premjerus, mes esame pasiruošę jam ištiesti pagalbos ranką ir šiuo klausimu padėti. Bet, kaip aš supratau iš ganėtinai kategoriškų pasakymų, kad jis vis dėlto ketina nešti toliau šią atsakomybę. Be abejonės mes esame pasiruošę jam padėti, bet tik labai aiškiai įvardindami, kas sėdi prie derybų stalo“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį prezidentas, reaguodamas į užsienio reikalų ministro siūlymą, jog į artimiausią EVT turėtų vykti premjerė, akcentavo, kad jis yra vienintelis tiesiogiai visų Lietuvos Respublikos gyventojų renkamas politikas, o savo konstitucinių funkcijų taip pat nėra nusiteikęs niekam deleguoti.
Be to, pažymėjo prezidentas, siekiant važiuoti į Briuselį spręsti išaugusių elektros kainų problemų, reikia būti pasiruošusiam. O dešiniųjų Vyriausybė, žurnalistams teigė šalies vadovas, tokia nėra. Anot jo, šiuo metu Ingridos Šimonytės vedamas Ministrų kabinetas neturi jokių konkrečių pasiūlymų.
Į tokią išsakytą poziciją netruko sureaguoti ir premjerė. Pasak jos, būtų gerai, jei prezidentas ne tik mokytų kitus kaip elgtis, bet ir pats prisiimtų deramą atsakomybę.
Diskusijos dėl atstovavimo EVT atsinaujino po to, kai užsienio reikalų ministras G. Landsbergis praėjusios savaitės trečiadienį pareiškė, kad, siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė važiuotų į artimiausią Europos Vadovų Tarybą. Tokią poziciją G. Landsbergis išsakė komentuodamas šalies vadovo išsakytą poziciją, kad jis vertins tai, kaip energetikos ministrui Dainiui Kreiviui toliau seksis derėtis ES ir Švedijoje dėl Lietuvai svarbių sprendimų elektros energijos sektoriuje.
Klausimas dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo EVT ne kartą sukėlė įtampą tarp dabartinių valdančiųjų ir prezidento. Kiek anksčiau dėl kilusio ginčo buvo atsiradusi iniciatyva įstatymu reglamentuoti nusistovėjusią atstovavimo EVT tvarką.
Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje. Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar D. Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką. Tačiau valdantieji be viešų pasisakymų konkrečių žingsnių, galinčių keisti nusistovėjusią tvarką, taip ir nesiėmė.
Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai ne kartą apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
