„Spręsti nepatogiems klausimams laikas niekada nėra tinkamas – ekonominė situacija, energetikos krizė, karas tėra pretekstas dar ilgiau vilkinti žmogaus teisių problemų sprendimus, Lietuvoje jau vėluojančius tris dešimtmečius. Šiuo metu kalbame apie būtinybę atsisakyti žalingos nuostatos, kuomet žmogaus tyla yra laikoma sutikimu, tačiau akivaizdu, jog būtina vykdyti ilgalaikę ir plačią smurto reglamentavimo reformą“, – pabrėžė viena iš diskusijos iniciatorių Morgana Danielė.
Diskusijoje dalyvavę ekspertai vieningai sutarė, jog Baudžiamojo kodekso pakeitimas, įtvirtinantis, jog prievartos faktas būtų nustatomas aiškinantis abiejų partnerių sutikimą seksualiniams veiksmams, yra būtinas ne tik sprendžiant prievartos atvejų nebaudžiamumo problemą, bet ir siekiant mažinti aukų kaltinimo fenomeną, dėl kurio daugelis nukentėjusiųjų net nesiryžta kreiptis į teisėsaugą dėl patirtos prievartos.
Laisvos valios ir aiškaus sutikimo būtinybę šiuo metu jau yra apibrėžusios 13 Europos valstybių: Belgija, Kroatija, Kipras, Danija, Vokietija, Graikija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Malta, Švedija, Jungtinė Karalystė ir Ispanija.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė diskusijos metu pabrėžė, jog Lietuvoje iki šiol neturime sistemos, kaip padėti žmonėms, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos. Tai, anot ekspertės, yra viena iš priežasčių, kodėl registruotų seksualinės prievartos atvejų skaičius yra itin mažas – nukentėję žmonės, pagrinde – moterys, nėra linkusios kreiptis pagalbos, nes netiki galinčios jos sulaukti.
„Turėjome ne vieną rezonansinį atvejį Lietuvoje, kurie parodė, kad moterys negauna tinkamos pagalbos. Nukentėjusios moterys netiki, kad joms kas nors gali padėti, nepasitiki sistema, specialistais, pareigūnais. Kita vertus, neturime specialistų, kurie būtų apmokyti, kaip padėti nukentėjusiems žmonėms – dėl to susiduriame su didžiuliu atgrasymu, nukentėjusiųjų nedviprasmiškai klausiama, ar jie tikrai nori prasidėti su teisingumo paieškomis“, – teigė D. Puidokienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Jolantos Sakalauskienės teigimu, pastaraisiais metais bylų dėl seksualinės prievartos atvejų daugėja – per pastaruosius dvejus metus skaičius išaugo net kelis kartus.
Visgi, nepaisant augančio nukentėjųsiųjų kreipimųsi skaičiaus, esmine išlieka nebaudžiamumo problema. Lygių galimybių plėtros centro atstovė Vilana Pilinkaitė Sotirovič atkreipė dėmesį, kad teisinė atsakomybė pasiekia labai nedidelį prievartos nusikaltimus padariusių kiekį.
„Kai keliame klausimą, kaip kursime pagalbos infrastruktūrą, turime paraleliai kelti klausimą, kaip bus su atsakomybe smurtautojams – tol, kol ji nebus adekvati, tol mes nuolat reprodukuosime tą pačią problemą. Šiuo metu didžioji dalis ikiteisminių tyrimų baigiasi be jokios atsakomybės nusikaltimą atlikusiam asmeniui. Nenuostabu, kad visuomenėje turime tokias reakcijas, kokių iniciatyva dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimo sulaukė pastarąsias savaites – smurtautojai jaučiasi nebaudžiami“, – kalbėjo V. Pilinkaitė Sotirovič.
Diskusijoje dalyvavusios ekspertės taip pat akcentavo didinti finansavimą ne tik pagalbos sistemos nukentėjusiems nuo seksualinio smurto kūrimui, bet ir šios srities išsamiems tyrimams. Moksliniai tyrimai suteikia galimybę plačiau suvokti problemos mastą ir jos sprendimo būdus, be to, sudaro pagrindą kitiems prevencijos elementams – nuo socialinių kampanijų, visuomenės informavimo iki realaus pagalbos tinklo kūrimo.
