NATO ruošiasi ypatingai situacijai Ukrainoje: trys veiksmų scenarijai, kurių gali imtis Kremlius

„Pasaulis dar niekada po Kubos krizės nebuvo taip arti galimo branduolinio ginklo panaudojimo“, – pastebi ekspertai, ukrainiečiams kasdien atkovojant vis daugiau Rusijos okupuotų teritorijų.

Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rikiuoja branduolinius „žaisliukus“ šalies gatvėse ir vandenyse, NATO šalys įspėja savo piliečius kuo greičiau išvykti iš Rusijos.<br> lrytas.lt montažas.
Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rikiuoja branduolinius „žaisliukus“ šalies gatvėse ir vandenyse, NATO šalys įspėja savo piliečius kuo greičiau išvykti iš Rusijos.<br> lrytas.lt montažas.
 Karas Ukrainoje. Lyhanskas.<br> AP/Scanpix nuotr.
 Karas Ukrainoje. Lyhanskas.<br> AP/Scanpix nuotr.
 V.Putinas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 V.Putinas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rikiuoja branduolinius „žaisliukus“ šalies gatvėse ir vandenyse, NATO šalys įspėja savo piliečius kuo greičiau išvykti iš Rusijos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rikiuoja branduolinius „žaisliukus“ šalies gatvėse ir vandenyse, NATO šalys įspėja savo piliečius kuo greičiau išvykti iš Rusijos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rikiuoja branduolinius „žaisliukus“ šalies gatvėse ir vandenyse, NATO šalys įspėja savo piliečius kuo greičiau išvykti iš Rusijos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rikiuoja branduolinius „žaisliukus“ šalies gatvėse ir vandenyse, NATO šalys įspėja savo piliečius kuo greičiau išvykti iš Rusijos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rikiuoja branduolinius „žaisliukus“ šalies gatvėse ir vandenyse, NATO šalys įspėja savo piliečius kuo greičiau išvykti iš Rusijos.<br>AP/Scanpix nuotr.
Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rikiuoja branduolinius „žaisliukus“ šalies gatvėse ir vandenyse, NATO šalys įspėja savo piliečius kuo greičiau išvykti iš Rusijos.<br>AP/Scanpix nuotr.
Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rikiuoja branduolinius „žaisliukus“ šalies gatvėse ir vandenyse, NATO šalys įspėja savo piliečius kuo greičiau išvykti iš Rusijos.<br>AP/Scanpix nuotr.
Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rikiuoja branduolinius „žaisliukus“ šalies gatvėse ir vandenyse, NATO šalys įspėja savo piliečius kuo greičiau išvykti iš Rusijos.<br>AP/Scanpix nuotr.
Aurimas Navys.
Aurimas Navys.
Alvydas Medalinskas<br>T.Bauro nuotr.
Alvydas Medalinskas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Oct 5, 2022, 4:14 PM, atnaujinta Oct 6, 2022, 9:09 AM

Kremliaus režimas savo ruožtu imasi eskaluoti situaciją dar labiau. Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rikiuoja branduolinius „žaisliukus“ šalies gatvėse ir vandenyse, NATO šalys įspėja savo piliečius kuo greičiau išvykti iš Rusijos.

Kalbėdami apie branduolinę grėsmę ekspertai vieningai teigia, jog niekas negali žinoti, kas iš tiesų dedasi V.Putino galvoje ir kokiems veiksmams jis gali pasiryžti. Vis dėlto, vertinant užsienio žvalgybų pateiktą informaciją ir svarstant, ko desperacijos vedamas gali imtis V.Putinas, aiškėja trijų galimų scenarijų kontūrai.

Ruošiasi ypatingai situacijai

NATO valstybių lyderiai, ragindami savo piliečius išvykti iš Rusijos, ruošiasi ypatingai situacijai, portalui lrytas.lt teigė specialiųjų operacijų atsargos karininkas Aurimas Navys.

„Galime sakyti, kad raginimai susiję su vykdoma mobilizacija – jog dvigubą pilietybę turintys jauni vyrai kuo greičiau pasitrauktų tam, kad nebūtų mobilizuoti. Tačiau yra ir kita medalio pusė, kurią reikia aiškiai suprasti ir įvardyti.

Žvalgybos aiškiai mato, kad Rusijos režimas eskaluoja situaciją. Piliečių raginimas išvykti yra labai logiškas pasiruošimas blogiausiam variantui. Visgi tai dar nereiškia, kad kažkas bus“, – pabrėžė A.Navys.

Odesoje, pietiniame Ukrainos uostamiestyje šiuo metu esantis politologas Alvydas Medalinskas svarstė, kad V.Putinas, aneksavęs keturias Ukrainos teritorijas, kurių pilnai nekontroliuoja, įsivarė save į kampą, todėl dabar turi imtis vienokio arba kitokio žingsnio.

Branduolinis ginklas V.Putinui gali likti vienu iš nedaugelio instrumentų, galinčių, kaip jis pats galvoja, atgrasyti Ukrainą nuo tolesnio jo pažeminimo.

V.Putinas turi padaryti vieną arba kitą žingsnį – arba parodyti, kad jo aiškinimai apie „labai rimtą Rusijos atsaką“, jei Ukraina bandys atsiimti Rusijos aneksuotas teritorijas, buvo tik blefas, arba turės kažkaip į tai atsakyti“, – portalui lrytas.lt teigė politologas.

Mažiausiai tikėtinas scenarijus – branduolinis smūgis Ukrainos teritorijoje

Vertindamas galimus Kremliaus atsako veiksmus, A.Medalinskas atkreipė dėmesį į praėjusią savaitę Rusijos Dūmoje išsakytus šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žodžius.

„Jis pasakė, jog tikisi, kad artimiausiu metu, kalbant apie Rusijos sudėtį, bus svarstomi nauji Konstitucijos papildymai – tai reiškia naujų Ukrainos teritorijų užėmimą ir įtraukimą į Rusijos Federacijos sudėtį. Rusija ir toliau tiki, kad ji gali sunaikinti Ukrainos valstybę“, – priminė A.Medalinskas.

Anot politologo, patys rusai, diskutuodami, kur Kremlius galėtų suduoti branduolinį smūgį, pastebi plano nelogiškumus.

„Patys rusai pradėjo svarstyti, kad taktinis branduolinis ginklas pagal savo pasekmes dar purvinesnis nei strateginis branduolinis ginklas, o apie pastarąjį net V.Putinas nekalba.

Jeigu panaudoji taktinį branduolinį ginklą, tai taip užkrėti radiacija tą teritoriją, kad į ją negali įžengti ilgą laiką. Tuomet negali šio ginklo panaudoti strateginių Ukrainos miestų atžvilgiu, tų teritorijų, kurias V.Putinas norėtų įtraukti į Rusijos sudėtį.

Tačiau jeigu Rusija supranta, kad praranda Ukrainą, o tie praradimai pažemina V.Putiną viso pasaulio, Rusijos visuomenės ir elito akivaizdoje, tada iš desperacijos taktinis branduolinis ginklas gali būti panaudotas tos teritorijos atžvilgiu, kurios Rusija supranta, kad nekontroliuos.

Tuomet rusų svarstymuose atsirado variantas smūgiuoti į Ukrainos kariuomenės pajėgas ten, nuo kur Rusijos kariuomenė dar toli – kur nors užnugaryje“, – neatmetė A.Medalinskas.

Antras scenarijus – demonstratyvus smūgis Arkties regione

JAV žvalgyba įspėja, kad V.Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą demonstracinio sprogimo metu virš Juodosios jūros arba Arkties vandenyno teritorijoje. Visgi, karybos ekspertas A.Navys teigė manantis, kad, baimindamasi aiškiai iškomunikuoto Vakarų valstybių atsako, Rusija šio ginklo nenaudos.

„Žvalgybos sako, kad Rusija gali panaudoti (taktinį branduolinį ginklą – aut.past.) kažkur Arkties regione, tokiu būdu nesukeliant didelių pasekmių, bet parodant, kad Rusija pasiryžusi viskam. Tokia galimybė yra, bet vis dėlto manyčiau, kad tai aiškiai nurodytų į Rusiją, ir tai šimtu procentų iššauktų Vakarų atsaką.

Nes tiek JAV, tiek kiti pareigūnai Rusijai yra pasiuntę žinutę, kad taktinio branduolinio ginklo panaudojimas reikštų viena – NATO šalys tai laikytų NATO užpuolimu. Manau, kad Rusijos režimas tai suvokia“, – teigė jis.

A.Medalinskas sutinka, kad demonstratyvus Kremliaus smūgis taktiniu branduoliniu ginklu kur nors Arkties regione – galimas scenarijus. Tai, ar Kremlius smūgiuotų Arkties regione, ar Ukrainoje, anot A.Medalinsko, priklauso nuo to, ko V.Putinas šiuo smūgiu nori pasiekti – ar skirti žinutę Vakarams, ar siekti strateginių tikslų Ukrainoje.

Informacija apie V.Putino vežamą „branduolinį ešeloną“ link Ukrainos sienos yra iliustratyvi. Jeigu anksčiau Vakarai sakė, kad nemato tokio ginklo judėjimo prie Ukrainos, tai dabar tas ešelonas juda.

Kadangi tas ešelonas juda taip viešai ir visi apie tai kalba, tai greičiau yra branduolinio šantažo politika. Bet niekas nežino, kas V.Putino galvoje darosi – jis iš tiesų gali nuspręsti panaudoti tą ginklą.

Jeigu V.Putinui reikia pasiųsti žinią Vakarams, ir nebūtinai per Ukrainą, Arktis yra vienas iš tų regionų, kuris Rusijai svarbiausias. Jeigu ne Ukraina, tai Arktikoje būtų susidūrę Vakarai su Rusija“, – įsitikinęs A.Medalinskas.

Taip pat kalbama apie „Poseidon“ ginklą, kad Rusija gali sukelti cunamį, kuris nuplaus net Amerikos miestus. Tokių fantasmagorinių pareiškimų Rusijos pusėje yra pakankamai daug. Jų esmė – patiriant vis daugiau pralaimėjimų Ukrainoje parodyti, kad „Putinas didysis“ niekur nedingo“, – pridūrė jis.

Tuo metu A.Navys italų leidinyje „La Repubblica“ pasirodžiusią informaciją, esą NATO perdavė valstybėms narėms įspėjimą, jog Rusija gali išbandyti branduolinį ginklą nešti galinčią torpedinę raketą „Poseidon“, vertino itin skeptiškai.

„Šitas pranešimas eskaluojamas remiantis vieninteliu šaltiniu – nelabai respektabiliu Italijos dienraščiu. „Poseidon“ yra eksperimentinis ginklas, apskritai neaišku, ar jis veikia. Man tai panašu į visus tankus „Armata“, garsius Kremliaus pareiškimus apie super ginklus, kurie tarsi Vakarams būtų neįveikiami, bet mes jau matome, kokie tie ginklai, koks jų tikslumas ir kaip Rusija kariauja“, – priminė A.Navys.

Trečias scenarijus – technogeninė avarija

Didesnė nei taktinio branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė, anot A.Navio – Kremliaus sukelta technogeninė avarija, kurią būtų sunkiau tiesiogiai susieti su Rusija, taip tikintis, kad Vakarai nesiimtų atsako veiksmų.

A.Navys pastebėjo, kad paskutinė Rusijos diversija – sprogimai prie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream-2“ dujotiekių Baltijos jūros dugne taip ir nesulaukė Vakarų atsako. Visgi, eksperto manymu, Rusijos išpuolis, pavyzdžiui, Zaporožės ar Astravo atominėse elektrinėse, ilgo Vakarų tyrimo nereikalautų – šalys atsakytų iš karto.

„NATO šalys dabar daro tyrimus dėl „Nord Stream“, neva nėra aišku, kas ir kaip, reikia įrodymų. Tai galbūt gali paskatinti Rusiją manyti, kad ir kitos tokios diversijos atveju bus ilgas ir nuobodus svarstymas, galbūt nebus jokio atsako, nes nebus aiškiai įvardyta, kad tai buvo Rusijos darbas.

Drįsčiau manyti, kad jeigu režimo atstovai taip galvoja, tai jie klysta – manau, kad atsakas bet kokiu atveju būtų, tik jo dydis ir stiprumas skirtųsi nuo to, ar iš tikrųjų būtų panaudotas branduolinis ginklas“, – teigė A.Navys.

Technogeninės katastrofos scenarijaus neatmetė ir A.Medalinskas. Anot jo, technogeninė, ekologinė katastrofa, naudojant konvencinę ginkluotę ir smogiant Zaporožės atominei elektrinei, gali turėti ne mažesnių pasekmių nei branduolinis ginklas.

Atgrasančių aplinkybių – ne viena

JAV ne kartą įspėjo Rusiją, kad šiai panaudojus taktinį branduolinį ginklą, Vakarų valstybių atsakas būtų nedviprasmiškas.

„Manyčiau, kad atsakas būtų tikslus, greitas ir masyvus smūgis konvenciniais ginklais per Rusijos strateginius, karinius centrus, vadovavimo punktus, per ryšio mazgus. Galbūt apskritai atjungiant palydovinę „Glonass“ sistemą“, – įvertino A.Navys.

Kremliaus sprendimui dėl galimo branduolinio ginklo panaudojimo, anot A.Medalinsko, ne ką mažesnę įtaką nei būsimas Vakarų atsakas gali turėti Kinija. Politologas svarstė, ar V.Putinas ryžtųsi peržengti tokią raudoną liniją, kuri būtų nepriimtina ir Vakarams, ir Kinijai.

„Nemanau, kad Kinija būtų suinteresuota, jog V.Putinas panaudotų branduolinį ginklą, nes jeigu Vakarai atsakys taip, kaip žada, tai būtų didžiulis karas. Jau dabar Rusijos karas Ukrainoje kerta Kinijai per ekonomiką.

Spėju, kad per Šanchajaus viršūnių susitikimą Kinija pasiuntė V.Putinui aiškų signalą pabaigti šitą karą. V.Putinas signalą suprato, nusprendė paimti tas teritorijas iš Ukrainos ir tada siūlyti kažkokias paliaubas. Bet akivaizdu, kad Ukrainai tai nepriimtina.

Ar V.Putinas gali peržengti šitą raudoną liniją ir stumti į priekį galimo branduolinio karo scenarijų, nesu tikras, nors suprantu, kad V.Putinas yra apsėstas neapykantos Ukrainai ir Vakarams“, – kalbėjo A.Medalinskas.

Svarbiausia Vakarų valstybių lyderiams šiuo metu, anot ekspertų – nepasiduoti Rusijos branduoliniam šantažui. Tiek Ukrainai, tiek Lietuvai blogiausias scenarijus būtų Maskvai naudingos taikos derybos, kurios leistų Rusijai atstatyti savo pajėgas ir pulti iš naujo – tik dar didesniu mastu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.