Vadinasi, jei šie parlamentarai laimėtų ir taptų merais, jie turėtų trauktis iš Seimo, o vienmandatininkams pakeisti tektų skelbti naujus rinkimus.
Šioje parlamentarų mandatų keitimo į mero postus mugėje kol kas, regis, pirmauja konservatoriai.
Jie patvirtino savo kandidatus 49 savivaldybėse, dar liko neužimta 11 pretendentų vietų, bet jau žinoma, kad šeši Seimo nariai pasirengę sėkmės atveju atsisakyti parlamentaro mandato, o keturi jų yra išrinkti vienmandatėse apygardose.
Vadovauti Kauno miestui siekia V.Juozapaitis, Klaipėdai – A.Petrošius, Panevėžiui – B.Matelis. Dar trys konservatorių parlamentarai – J.Urbanavičius, J.Sejonienė, J.Gudauskas – taikosi į rajonų merus.
Aišku, šių parlamentarų pergalės sujauktų Seimo darbą, nes į jį ateitų būrys naujokų, o dar reikėtų keliose apygardose rengti naujus rinkimus, nors kol tai įvyktų, ši parlamentinė kadencija jau eitų į pabaigą.
Negana to, ant plauko pakibtų valdančioji koalicija. Mat jai grėstų netekti ir taip gana trapios 74 parlamentarų daugumos.
Suprantama, pagal sąrašą išrinktus konservatorius pakeistų jų partijos nariai, bet neaišku, kas laimėtų rinkimus į laisvas Seimo narių vietas vienmandatėse apygardose. Jei pasisektų opozicijai, ji galėtų virsti dauguma.
Juk deleguoti parlamentarus į merų postus per savivaldos rinkimus nusiteikusios ir kitos valdančiosios koalicijos partijos, tik dar nepaskelbė savo kandidatų sąrašo.
Tačiau Laisvės partijos atstovė Seimo narė S.Lengvinienė jau žada siekti mero posto, o ji išrinkta vienmandatėje apygardoje. Sklinda žinia, kad į savivaldybių vadovus ketina kandidatuoti ir šiai partijai atstovaujantis vienmandatininkas M.Matijošaitis bei pagal sąrašą išrinktas V.Mitalas.
Viena vertus, tai rodo, kad valdantieji stokoja stiprių kandidatų pačiose savivaldybėse ir mėgina vilioti rinkėjus labiau žinomais šalies mastu veikiančiais politikais.
Kita vertus, valdžios partijos tikriausiai nemano, kad šiems Seimo nariams laimėjus rinkimus sugriūtų valdančioji dauguma, nors priartėjus naujiems parlamento rinkimams pasitraukti į opoziciją valdantiesiems gal ir nebūtų didelė nelaimė.
Galima abejoti, ar opozicija netgi veržtųsi perimti valdžią likus vos pusantrų metų iki naujų Seimo rinkimų.
Tačiau išvis labai menka tikimybė, kad dėl savivaldos rinkimuose dalyvaujančių Seimo narių valdančioji koalicija galėtų prarasti daugumą. Mat tuo pačiu keliu eina ir opozicija – dabartiniais duomenimis, dėl merų postų galbūt rungsis net 11 jos parlamentarų.
Dalis šių opozicijos galimų kandidatų į merus – vieni labiausiai žinomų, pajėgiausių politikų savo partijoje.
Antai valstiečiai į kovą Kaune ketina mesti buvusį sveikatos apsaugos ministrą A.Verygą, kuris laikomas labai svarbiu šios partijos veikėju, ir opozicijos stovykla Seime neabejotinai susilpnėtų jam pasitraukus.
Bet gal ir nesitikima, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras galėtų įveikti V.Matijošaitį, o siunčiamas tik privilioti šioje savivaldybėje kiek daugiau rinkėjų.
Darbo partijos kandidatas į Kėdainių mero postą bus vienas jos lyderių V.Fiodorovas, o Klaipėdos vadovo posto žada siekti pats „Laisvės ir teisingumo“ partijos pirmininkas R.Žemaitaitis.
Dėl Vilniaus mero kėdės turbūt susirungs žinoma socialdemokratė R.Budbergytė, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ketina kelti savo perspektyvaus jaunosios kartos Seimo nario L.Savicko kandidatūrą.
Bent penki įvardyti opozicijos kandidatai parlamentarai į merų postus yra išrinkti vienmandatėse apygardose.
Vadinasi, jei vienam kitam valdančiųjų Seimo nariui vienmandatininkui ir pavyktų tapti meru, panaši sėkmė gali lydėti ir opozicijos kandidatus, o tuomet valdžios parlamentinė aritmetika daugmaž nesikeistų.
Bet tai grynai partinės naudos išskaičiavimai, kurie rinkėjų pasitikėjimą partijomis tik silpnina, kai jų į Seimą deleguotas politikas vidury kadencijos nutaria, kad jam geriau persėsti į mero kėdę.
Tai taikytina ir pagal partijų sąrašus išrinktiems parlamentarams, nes juos keičia menkesnį rinkėjų pasitikėjimą turintys kandidatai.
Siųsdamos į savivaldos rinkimus nacionaliniu lygiu veikiančius politikus partijos dar ir netiesiogiai prisipažįsta, kad savo savivaldybių skyriuose neranda merais galinčių tapti žmonių.
Juk konservatorius Palangos meras Š.Vaitkus sieks jau ketvirtos kadencijos ir jo partijai nekyla pagundų pamėginti jį pakeisti kokiu nors Seimo nariu.
Kai dar ilgiau Druskininkus valdantis R.Malinauskas pasitraukė iš socialdemokratų gretų, jie taip ir nerado, koks kitas jų atstovas galėtų realiai varžytis su šiuo meru.
Nors tokių pavyzdžių yra ir daugiau, ryškūs savivaldybių politikai labiau išimtis nei taisyklė, todėl partijos ir siunčia savo atstovus į savivaldos rinkimus iš Vilniaus. Tai politinės lyderystės regionuose bado požymis.
Metų metus kalbama apie savivaldos stiprinimą, bet viskas sprendžiama Vilniuje, o vietos partijų skyriai dažnai atrodo tik kaip klusnūs savo partinių vadų nurodymų vykdytojai.
