Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis pažymi, kad ši iniciatyva teikiama turint aiškų saugiklį – skolintis būtų galima tik tuo atveju, jeigu sprendimas nedidintų bendrojo biudžeto deficito.
„Ši prezidento iniciatyva yra tiesiogiai su Vyriausybe svarstoma, kadangi prezidentas pasiūlė įrašyti į biudžetą galimybę kitąmet skolintis (krašto gynybai – ELTA) iki 3 proc. nuo BVP, jeigu atsiranda poreikis, bet su sąlyga, kad tai neperžengtų numatyto Vyriausybės numatyto biudžeto deficito. Tai kol kas yra derinimo stadija“, – Eltą informavo prezidento patarėjas R. Jasiulionis.
ELTA primena, kad spalio pirmoje pusėje G. Nausėda siūlė kitų metų valstybės biudžete numatyti galimybę krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. BVP, nes dabar suplanuotų lėšų, anot jo, gali nepakakti.
Šalies vadovas tuomet pažymėjo, kad jeigu siekiama realizuoti Lietuvos kariuomenei bei karinei infrastruktūrai keliamus tikslus, gerai būtų turėti „lankstesnį biudžetą“.
Apie šią iniciatyvą prezidentas kalbėjo ir praėjusią savaitę.
„Jau anksčiau esame išreiškę savo poziciją, kad būtų naudinga 2023 m. biudžete turėti tam tikrą lankstų mechanizmą ir numatyti be tų 2,5 proc. BVP gynybos išlaidų finansavimo, taip pat papildomą galimybę skolintis iki 3 proc. BVP. To reikia tam, kad galėtume įgyvendinti savo ambicingus planus ne tik modernizuoti mūsų krašto apsaugos sistemą, bet ir pasirengti geriau, kaip užsienio karines pajėgas priimančiai valstybei“, – praėjusios savaitės penktadienį sakė G. Nausėda.
„Mūsų pozicija yra tokia, kad tai būtų tik galimybė, kuria mes pasinaudotume tik tuo atveju, jei tikrai to reikėtų ir būtų tikslinga tą daryti“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas tikino, kad skolintis iki 3 proc. BVP gynybai būtų galima viršplaninių pajamų atveju, pvz. mažesnio energetikos kainų kompensavimui skiriamu išlaidų dydžio atveju.
