Darbo patirties neturinti mergina dirbti viešbučio administratore buvo priimta balandžio 2 dieną.
Atranką į šią darbo vietą surengęs darbdavys neslėpė, kad kandidatų gebėjimas laisvai kalbėti anglų kalba ir sugebėjimas bendrauti jam buvo svarbiau nei darbo patirtis.
Panoro pamatyti savo darbo sutartį
Nors darbuotojos išvaizdai reikalavimų darbdavys sakė netaikęs, tačiau pripažino, kad viešbučio administratorė yra viešbučio veidas, o nauja darbuotoja visus reikalavimus atitiko.
Prieš pradedant dirbti jauna darbuotoja pora savaičių buvo mokoma, ką reikės daryti.
Į darbą šiaulietė buvo priimta bandomajam trijų mėnesių laikotarpiui.
Merginai buvo pasakyta, kad ji turės ne tik dirbti administratore, bet ir ruošti pusryčius, lyginti ir skalbti.
Dėl to mergina neprieštaravo, tačiau kai po savaitės jai buvo pasakyta, kad per balandžio 9-osios pamainą ji privalės ne tik dirbti administratore, bet ir valyti kambarius, mergina beištvėrė ir panoro pamatyti, kas parašyta jos darbo sutartyje.
Skaityti sutartį davė nenoromis
Kai prieš šią pamainą šiaulietė nuvyko į įmonės, kuriai priklauso viešbutis, kontorą, įmonės direktorius merginą 15 minučių kamantinėjo, kam jai reikia darbo sutarties.
Sužinojęs, kodėl darbuotoja nori susipažinti su savo darbo sutartimi, direktorius atrėžė, kad ji turės dirbti ir administratore, ir valyti kambarius, o jei nenori, tai gali rašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo.
Prašymo atleisti iš darbo mergina nerašė, o nuėjo į įmonės buhalterės kabinetą, kur buvo laikoma jos darbo sutartis.
Buhalterė ilgai ieškojo dokumentų, o pamačiusi, kad mergina ją ne tik skaito, bet ir fotografuoja savo darbo sutartį, puolė skambinti direktoriui ir klausti, ar leisti jai tai daryti.
Pasak šiaulietės, nusifotografuoti darbo sutartį ji panoro tam, kad galėtų apsiginti, jei darbe iš jos būtų reikalaujama daugiau, nei parašyta darbo sutartyje.
Liepė rašyti tris pasiaiškinimus
Toks siekis apginti savo teises geruoju nesibaigė.
Iki susipažinimo su savo darbo sutartimi pretenzijų dėl darbo iš savo vadovų nesulaukusi jauna darbuotoja staiga tapo bloga administratore.
Vos baigus skaityti darbo sutartį mergina buvo iškviesta atvykti į viešbutį, kur ją pasitikusi viešbučio vadovė liepė rašyti net tris pasiaiškinimus: kodėl per pirmąją darbo savaitę neįdėjo pinigų į kasą, kodėl vedėsi savo draugą į tarnybines patalpas, kodėl viešbučio svečiams be darbdavio leidimo ir žinios iš baro davė alkoholinių gėrimų.
Reiškė nepagrįstas pretenzijas
Po kelių dienų šiaulietė buvo iškviesta pasiaiškinti, kodėl neišvalė vieno aukštas pareigas užimančio svečio kambario – neva dėl to jis sutrumpino savo buvimo viešbutyje laiką.
Merginai buvo duotas lapas ir liepta rašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo.
Šoką patyrusi mergina sėdo rašyti prašymą, tačiau jo nebaigė ir, pasakiusi, kad baigs rašyti vėliau, išėjo.
Kaip paaiškėjo vėliau, šis aukštas pareigas užimantis svečias viešbutį paliko ne dėl neišvalyto kambario, o dėl to, kad su savo mergina išsinuomojo butą.
Administratorę nušalino nuo darbo
Balandžio 14 dieną pietus darbe užsisakiusi mergina nustebo pamačiusi, kad jie kainuoja 9 eurus, o ne 2,5–3 eurus, kaip kitiems viešbučio darbuotojams.
Pareiškus pastabą dėl to, restorano darbuotojos pasišaipė iš administratorės, kad ji „vis dar tebėra darbuotoja“, tačiau klaidą ištaisė.
Tądien per pertrauką į lauką išėjusi administratorė vos sugrįžus atgal buvo išbarta viešbučio vadovės už tai, kad per pertrauką registratūroje nepaliko apie tai informuojančio raštelio.
Vadovė administratorei pareiškė, kad ji yra nušalinama nuo darbo. Mergina sakė nesupratusi, kodėl yra nušalinama, ir prašė iškviesti policiją, jei tarkime kyla kokių nors abejonių dėl jos blaivumo.
Policijos viešbučio vadovė nekvietė, tačiau iškvietė kitą administratorę ir liepė merginai eiti namo, nes ji yra nušalinta nuo darbo.
Nusprendė kreiptis į darbo ginčų komisiją
Tokiam vadovės reikalavimui jauna administratorė nepakluso ir liko darbe.
Vakare į darbovietę atvyko įmonės teisininku prisistatęs asmuo, kuris primygtinai reikalavo, kad administratorė parašytų prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu.
Nežinodama, ką daryti, mergina nusprendė paskambinti savo seseriai ir paklausti jos patarimo.
Tą pamainą šiaulietė darbe sakė jautusis siaubingai. Ji suprato, kad šioje darbovietėje nieko gero nebus ir apsisprendė darbo ieškotis kitur.
Vis dėlto kitą dieną mergina sumanė dar pakovoti už savo teises ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją, kuriai pateikė prašymą išspręsti darbo ginčą.
Sužinojo apie atleidimą iš darbo
Po kreipimosi į darbo ginčų komisiją pašlijo ir iki tol buvę geri santykiai su kolegėmis. Iš draugiškų jie tapo neutralūs, nebeliko nuoširdumo.
Balandžio 16 dieną mergina sužinojo, kad turės dirbti ne balandžio 17, o balandžio 18 dieną, nors prieš tai darbadieniais buvo susikeitusi su kita administratore.
Per paskutinę pamainą, pasak šiaulietės ji darbe buvo išvis ignoruojama, o balandžio 19 dieną mergina sužinojo, kad yra atleidžiama iš darbo dar nepasibaigus jos bandomajam laikotarpiui.
Jos atleidimo iš darbo pagrindo šiaulietė neskundė, tačiau tvirtino, kad žinia apie atleidimą iš darbo jai sukėlė stresą, nugaros skausmus, valgymo sutrikimus, teko vartoti vaistus.
Susirado darbą Palangoje
Mergina sakė taip ir nesupratusi, kodėl ji tris savaites buvo mokoma dirbti, pripažinta tinkama šiam darbui, o jau po dviejų pamainų buvo imta bandyti ja atsikratyti.
Viskas, pasak šiaulietės, pasikeitė po to, kai ji panoro įdėmiau susipažinti su savo darbo sutartimi.
Pats darbas šiame viešbutyje, pasak merginos, kėlė daug streso, nes teko dirbti ir papildomus, darbo sutartyje nenumatytus darbus.
Kitos viešbučio darbuotojos, pasak šiaulietės, su tokia darbo tvarka buvo susitaikiusios, nes bijojo prarasti darbą.
Darbo Šiauliuose netekusi mergina jį netrukus susirado Palangoje, nes savo mieste jo nerado.
Šiaulietė džiaugėsi, kad naujoje darbo vietoje ji buvo gerai apmokyta dirbti ir už šiuos mokymus jai buvo mokama kaip už darbą.
Liepė atlyginti dėl mobingo patirtą žalą
Šiaulietės pareiškimą išnagrinėjusi darbo ginčų komisija birželio 7 dieną nusprendė, kad darbdavys prieš darbuotoją psichologiškai smurtavo.
Darbdavys buvo įpareigotas sumokėti buvusiai darbuotojai dėl mobingo patirtą 300 eurų neturtinę žalą.
Tačiau po tokio jai palankaus darbo ginčų komisijos sprendimo mergina sulaukė ne savo sąskaitos papildymo, o šaukimo į teismą.
Su darbo ginčų komisijos sprendimu nesutikęs darbdavys kreipėsi civiline tvarka į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas pripažinti, kad buvusios darbuotojos atžvilgiu psichologiškai nesmurtavo ir jokios neturtinės žalos jai nepadarė.
Darbdavys prašė teismo iš atsakove šioje byloje tapusios buvusios darbuotojos priteisti ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Darbdaviui teks patuštinti piniginę
Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinę bylą dėl darbo ginčo išnagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurga Žulpė darbdavio ieškinį atmetė.
Mobingą patyrusiai merginai teismas iš buvusio darbdavio priteisė 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Tuo darbdavio problemos nesibaigė.
Teismas iš jo priteisė ir 800 eurų valstybei už jo buvusiai darbuotojai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Šis Šiaulių apylinkės teismo sprendimas per nustatytą terminą dar gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui.
