Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigia neturintys realių įrodymų, patvirtinančių, kad Rusija planuoja naują migrantų krizę. Bet jei taip – šalies siena su Rusija jau esą pakankamai apsaugota.
Štai ką sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, paklaustas, ar suprantamas lenkų požiūris į problemą, kai Lietuva nemato rizikos:
„Žinoma, suprantamas. Ir, vėlgi, mes čia turėtume kalbėti apie šiokią tokią didesnę Lietuvos pažangą pasienyje su Rusija. Mes visą ruožą stebime stebėjimo sistemomis.
Stebėjimo sistemos yra modernios ir susideda iš kelių komponentų. Mes taip pat stebime sieną, einančią jūra – irgi stebėjimo sistemų pagalba. Dalis sienos, tiesa, labai nedidelė, ten, kur yra sausuma, sudaro apie 46 kilometrus – yra įrengtas fizinis barjeras.
Tai, vėlgi, mūsų pažanga šitoje vietoje, yra, sakyčiau, kiek didesnė. Nes, galbūt, kolegos iš Lenkijos, jie irgi nori šiek tiek daugiau investicijų į technines priemones ir į stebėjimo priemones, fizinį barjerą. Tai, matyt, tai ir atliks, nes, iš tikrųjų, tai yra logiška, aš manau“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo viceministras.
V. Dmitrijevas primena, kad Vidaus reikalų ministerija jau turėjo susitikimų su pareigūnais, atsakingais už pasienio saugumą, todėl, jo teigimu, Lietuva ruošiasi galimiems scenarijams.
„Mūsų institucijos savo darbą atlieka, šiuo metu mes tą grėsmę vertiname labai rezervuotai. Nevertiname, kad ta hibridinės atakos galimybė šiandien yra reali. Tačiau mums, žinoma, reikia ruoštis“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, jei Rusija planuotų į Lietuvą stumti migrantus, kaip tai daro Baltarusija – šalis taikytų tą pačią apgręžimo politiką.
Kad kol kas nėra stebima rizika, jog Rusija planuoja naują migrantų krizę, spalio pabaigoje „Žinių radijui“ sakė ir Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.
„Konkrečių žvalgybinių duomenų mes neturime. Bet jokiais būdais negalime atmesti ir šitos grėsmės. Mes jau esame pasimokę iš Baltarusijos sukeltos migracijos bangos, kai buvo akivaizdūs požymiai, kad tai tiesiog režimo sugalvota ir įgyvendinta strategija tam, kad priverstų mus sėstis prie derybų stalo, kad priverstų Europos Sąjungą nuimti sankcijas Baltarusijai.
Iš Rusijos, be jokios abejonės, galima irgi tikėtis to paties. Aš nežinau, kuo remiasi Lenkijos žiniasklaida, bet kol kas žvalgybinių duomenų nėra. Bet mes niekada nesakėme, kad taip negali atsitikti. 2015 metais Rusijos sukelta krizė prie Norvegijos ir Suomijos sienų gali būti mums kaip pavyzdys – todėl, kad tai galima sukelti pakankamai greitai ir turėti labai rimtas pasekmes.
Tai stebime situaciją, dirbame kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, su kitomis institucijomis – jeigu mes pamatysim tam tikras tendencijas – iškart informuosime“, – sakė D. Jauniškis.
