Apie tai jis plačiau pasakojo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Įvertino ir O.Scholzo pareiškimus
Šią savaitę skelbta, jog Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą Ukrainoje ir išvesti Rusijos pajėgas. Vokietijos kancleris ne tik paragino Rusijos prezidentą nutraukti karą, bet ir teigė, kad „taikos negalima diktuoti“.
„Pabaikite šį karą, išveskite savo kariuomenę ir atverkite kelią deryboms dėl taikos, kuri negali būti Rusijos diktuojama taika Ukrainai“, – sakė O.Scholzas SPD partijos konferencijoje, šeštadienį vykusioje Frydrichshafene.
Vokietijos kancleris užsipuolė Kremlių teigdamas, kad „nė viena šalis nėra kaimynės kiemas“. Sakydamas savo kalbą O.Scholzas pridūrė, kad „niekas neturi teisės pasisavinti svetimos teritorijos“.
Pasak M.Laurinavičiaus, šis Vokietijos kanclerio pareiškimas yra kur kas didesnio vykstančio proceso dalis, nes taip galbūt bandoma priartėti ir prie taikos derybų.
„Turbūt visi prisimename – šiek tiek anksčiau buvo daug kalbų, dar daugiau gandų apie tai, kad Vakaruose yra kuriami tam tikri taikos planai, ar tai JAV, ar Turkijoje, ar kitose šalyse, jog gali būti, kad tie taikos planai yra siūlomi Rusijai.
Taip pat pačioje Rusijoje situacija yra tokia, kad Rusija iš tiesų ieško galimybių – ir čia yra tik vienas neatsakytas klausimas, ar jie ieško galimybių tikroms taikos deryboms, ar jie ieško galimybių tik laikinoms paliauboms, kurios leistų atgauti jėgas ir sustiprinti savo pozicijas.
Bet apie visą tą procesą, kad užkulisiuose vyksta daug dalykų, susijusių su kažkuo, ką galime pavadinti taikos derybomis ar susitarimais dėl paliaubų, to buvo daug.
Manyčiau, šį pono O.Scholzo pareiškimą reikėtų vertinti tame pačiame kontekste“, – komentavo M.Laurinavičius.
Jo teigimu, Rusija „turbūt jau pati pamatė, kad šito karo laimėti ji negalės“.
„Tai reikėtų vadinti bandymu padėti Rusijai suprasti, kad kito kelio nėra. Tame bendrame kontekste dabar nuskambėjo ir pono O.Scholzo pareiškimai“, – pridūrė apžvalgininkas.
Kinija pasiekė „tai, ko jai ir reikia“
Vakarų lyderiai pastaruoju metu nevengia susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Paklaustas, kaip Kinijai apskritai sekasi kovoti dėl savo reikšmės pasaulyje karo kontekste, M.Laurinavičius įžvelgė, jog ši šalis jau tikrai gali pasigirti tam tikrais savo laimėjimais.
„Praėjusi savaitė, G-20 susitikimas Balyje, baigėsi, jeigu kalbėtume sporto terminais, rezultatu 5–1 Kinijos naudai. Vakarai vėl daro tą pačią klaidą – Vakarai norimą priima už esamą.
Pavyzdžiui, tos visos kalbos apie tai, kad Kinijos lyderis parėmė branduolinės atakos negalimumą, tada Prancūzijos vėl iš naujo visi bandymai save įtikinti tuo, ko nėra ir būti negali, jog Kinija gali kažkaip prisidėti prie šio karo sustabdymo ir Rusijos įtikinimo, kad sustabdytų šį karą“, – vardijo apžvalgininkas.
Pasak M.Laurinavičiaus, Kinija pasiekė ne vieną, ne dvi, bet daugiau ir tikrai nemažų pergalių ten, kur jiems jų reikia.
„Jiems iš esmės svarbūs yra keli dalykai – vienas iš jų yra Vakarų skaldymas, kas jiems puikiai pavyksta. Neseniai pats asmeniškai kritikavęs Vokietiją už požiūrį į Kiniją ir tam tikrus veiksmus, Prancūzijos lyderis E.Macronas savo pozicija dabar pats iš esmės skaldo Vakarus.
Kinijai yra svarbus ir naujas Xi statuso įtvirtinimas, kurį jis labai sėkmingai padarė. Jiems svarbus ir tam tikras atokvėpis po JAV tikrai labai griežtos pastarojo meto pozicijos, ir tą atokvėpį jie pasiekė tiek derybose su J.Bidenu, tiek ir su kitais lyderiais.
Iš esmės galime sakyti, kad tai tikrai nėra galutinis pralaimėjimas, tai yra galbūt vienos rungtynės iš didelio čempionato, o jų irgi gali būti ne vienas. Bet, jeigu vertinsime būtent praėjusios savaitės rezultatą, tai Kinijos pergalė visais frontais yra triuškinanti“, – vertino politikos analitikas.
Paklaustas, kas yra tas Vakarų „vienas“, pašnekovas išskyrė Jungtinę Karalystę (JK).
„Tokiu atveju mažiausiai vienas yra JK ir jos naujasis premjeras, kuris gavo didelį niuksą iš Xi. Kai jau buvo paskelbta, kad JK lyderis bandė įsivaizduoti, jog jis gali kažkaip atnaujinti santykius su Kinija, buvo sutarta ir paskelbta apie jų susitikimą, Xi tą susitikimą demonstratyviai atšaukė.
Pranešta, kad dėl kažkokių tvarkaraščių nesutapimų, bet yra visiškai akivaizdu, kad Xi tą padarė iš esmės specialiai, parodydamas JK taip, vaizdžiai tariant, jos vietą dėl paramos Taivanui.
Bet JK į tai atsakė rimtu žingsniu ir atsakė pakankamai demonstratyviai, nes specialiai po atšaukto susitikimo liepė Kinijos investuotojams parduoti dalį savo turimų akcijų vienoje iš aukštųjų technologijų bendrovių. Tai parodė, kad jūs galite demonstruoti politinius ženklus, bet mes turime savo svertų, kurie jums gali kainuoti daug brangiau.
Tai iš esmės turėtų daryti Vakarų lyderiai, bent jau bandydami atsispirti tam Kinijos šantažui ir žaidimui be taisyklių“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
