„Interpeliacija kaip įrankis opozicijos rankose yra bene pats rimčiausias, pats svarbiausias parlamente. Kuomet interpeliacijos yra kartojamos vis pasirenkant naują adresatą, bet be labai svaraus turinio – natūralu, kad tas įrankis atbunka“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė parlamento vadovė.
„Manau, kad kartojant labai dažnai ir be kažkokio matomo turinio ir labai aiškių priežasčių, skatinančių rodyti nepasitikėjimą ministru, natūralu, kad tas įrankis atbuks. Tą jau dabar matome, nes dėmesys slopsta interpeliacijoms, kai jos pernelyg dažnai rengiamos. Opozicija tą turėtų, mano galva, turėti galvoje“, – nurodė ji.
Vakar Seimo plenarinių posėdžių salėje į jam pateiktus opozicijos klausimus atsakinėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Po balsavimo parlamentas pritarė jo atsakymams ir ministras išsaugojo postą.
V. Čmilytė-Nielsen mano, kad konservatorių pirmininko interpeliacija suteikė galimybę Seimo nariams aptarti daugiausiai nesklandumų ir klausimų keliančius užsienio politikos klausimus. Visgi, akcentavo ji, tokios diskusijoms gali vykti įprastu, ne interpeliacijos formatu.
„Vakar Seimo salėje įvyko diskusija šiokia tokia apie užsienio politikos kai kuriuos ypatumus, principus. Mano galva, jeigu reikėtų vertinti tą procesą su pliuso ženklu – matyt, gerai, kad tokios diskusijos vyksta, bet tikrai nereikia tam interpeliacijos, galima kitais būdais, švelnesniais tas diskusijas organizuoti“, – svarstė Seimo pirmininkė.
