Vos prieš pusantrų metų visą šalį sukrėtė negirdėta istorija – nuo falsifikuoto alkoholio mirė mažiausiai 16 žmonių, dar kelis pigių svaigalų mėgėjus išgelbėjo medikai.
Tyrimo pėdsakai Kauno kriminalistus nuvedė pas 63 metų Aleksoto gyventoją, kuri daugelį metų vertėsi nelegalia falsifikuotų gėrimų prekyba ir niekas jos negalėjo sutramdyti. Netikėta? Visai ne.
Alaus bokalą pernelyg jaunam lankytojui pardavęs baras žaibiškai netenka licencijos, o štai daugybę metų žudančius surogatus pardavinėjusi nelegalaus baro „Pas Vilę“ šeimininkė buvo neįveikiama sumaniausiems miesto policijos sekliams.
Susigriebta tik tuomet, kai ištikimi kaunietės klientai ėmė kristi vienas po kito, lyg lapai rudenį. Ekspertai išsiaiškino, kad Aleksote klestėjo prekyba metanoliu, – tai itin pavojingas alkoholio pakaitalas, kuris skoninėmis savybėmis beveik nesiskiria nuo alkoholio, tačiau jo skilimo produktai – itin toksiški.
Stebėtis Vilės klientų elgesiu pernelyg nevertėtų – gerokai įkaušę jos gerbėjai kartais net nesuprasdavo, ką perka, arba tiesiog neturėdavo pakankamai pinigų užsukti į parduotuvę ir įsigyti saugų gaminį.
Gerokai sunkiau perprasti, ką galvojo ir ko tikėjosi kauniečiai, kurie daugiau kaip dešimtmetį pasikliovė apsišaukėliu odontologu, kišenėje turinčiu tik staliaus diplomą.
Nuo 2009 metų pacientus šiurpinęs, dukart už nelegalią veiklą teistas 64 metų kaunietis vėl pateko į teisėsaugos akiratį – jam pareikšti įtarimai jau trečioje baudžiamojoje byloje.
Jokio medicininio išsilavinimo neturintis vyras klientams paslaugas suteikdavo jų namuose ir naudodavo tikrus statyboms, remontui skirtus įrankius – grąžtą, reples, jam tiko netgi nagų šlifavimo aparatas. Kad klientai nenualptų iš skausmo, jiems būdavo leidžiami nuskausminamieji vaistai.
Iš pradžių apgavikas paslaugas teikė savo namuose Partizanų gatvėje, vėliau nelegalią veiklą perkėlė į dukters būstą V.Krėvės prospekte. Galiausiai nusprendė pats važinėti pas klientus į namus automobiliu – būtent pilkos spalvos BMW jį ir išdavė.
Mažų kainų skelbimuose suvilioti pacientai patirdavo sudėtingų komplikacijų, o jų papasakotos istorijos primena siaubo filmą.
Žmonės po vizitų pas apgaviką skundėsi dantų lūžimu, trupėjimu, veido tinimu, nepakeliamu skausmu, susidarydavo pūliniai. Jie turėjo mokėti didžiules pinigų sumas, kad tikri specialistai pašalintų kilusias komplikacijas.
Iš viso nuo šarlatano nukentėjo daugiau kaip 20 gyventojų, kurių pasakojimai puikiai tiktų prisiminimų knygai apie Aušvico koncentracijos stovykloje siautėjusį SS pareigūną ir gydytoją Josefą Mengelą, kuris dar buvo žinomas kaip Mirties Angelas.
Galima įtarti, kad šį stalių be paliovos kankina kompleksai dėl žlugusios svajonės – dirbti odontologu. Galbūt net vertėtų jį ištirti ekspertams, nes įvykių seka verčia pamanyti, kad jam tikrai reikia medikų pagalbos.
Visai kas kita – šio apsišaukėlio klientai. Nenormalu, kad sveikos nuovokos žmonės, kurie turbūt kiekvieną mėnesį lankosi poliklinikoje, nežino, kur ir kaip teikiamos odontologijos paslaugos.
Neverta stebėtis, kad žmogus pusvelčiui nusiperka falsifikuotą garsaus gamintojo rankinę ar striukę. Panešios kelias savaites ir išmes – tiek tos bėdos. Visai kitaip derėtų elgtis tvarkant su sveikata susijusius reikalus, o būtent vyresnio amžiaus žmonės tikrai žino jos vertę.
Iškritę dantys atauga tik vaikams, nusipirkti jų artimiausiame prekybos centre nepavyks.
Ar tikrai jie taip elgiasi dėl skurdo? Tikrai ne visi. Pensinio amžiaus sulaukę gyventojai turi garantuotas pajamas, niekur nematyti badaujančių ar skolose skęstančių kauniečių eilių. Priešingai – įsisukę sukčiai gyventojų namuose aptinka įspūdingo dydžio santaupų, kurias dažnai be didelio vargo pasisavina.
Sukčiams pinigai dalijami lengva ranka, dantims taisyti – gaila. Keistas požiūris ir net nežinia, kaip jį pakeisti.
