„Turėtume reaguoti. Jeigu mobilizacija skelbiama, prisiminkime iš istorijos, kaimyninės valstybės irgi skelbia mobilizaciją. Negalime palikti savo valstybės sparno neapginto“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė V.Malinionis.
Ko laukti ir kaip reaguoti?
Rusijai toliau gabenant karinę techniką į Baltarusiją, tęsiasi svarstymai, ar Kremlius prispaus A.Lukašenką nurodyti savo šalies kariams aktyviai įsitraukti į karą Ukrainoje.
Kol kas Baltarusijos diktatoriui kažkokiu būdu pavyksta išsisukti nuo tokio V.Putino įgeidžio.
Anot atsargos pulkininko, Baltarusijos įsitraukimo į karą grėsmė visuomet išlieka, tačiau patys ukrainiečiai bent artimiausius pora mėnesių tikina tokio scenarijaus nematantys.
„Be abejo, yra tokia tikimybė, bet mes matome, kad Rusija, V.Putinas jau seniai spaudžia A.Lukašenką, jog jis įsitrauktų į karą, bet A.Lukašenka visaip sugeba išsisukti. Jau anksčiau jis sakė, kad lyg skelbia mobilizaciją, bet iš tikrųjų ji realiai nevyko, vyko tik surašymų patikrinimas“, – pastebėjo V.Malinionis.
Jis svarstė, kad A.Lukašenkai greičiausiai bent jau kol kas pavyksta vis apgauti V.Putiną.
„Gali būti, kad A.Lukašenka vėl žaidžia tą patį žaidimą, bando vėl rodyti V.Putinui, kad jis yra pasiruošęs tai daryti, bet paskutiniu momentu pasako, jog Baltarusija saugo Rusijos ir Baltarusijos Aljansą nuo NATO grėsmių iš Vakarų“, – atkreipė dėmesį V.Malinionis.
Tiesa, pasak eksperto, net jei Baltarusija ir neįsitrauktų į karą, vien pati grėsmė, kad tai gali įvykti, priverčia ukrainiečius laikyti dalį savo pajėgų sutelktų šiaurinėje šalies dalyje, užuot jas panaudojus karštuose fronto ruožuose.
Jei V.Putinui vis dėlto pavyktų užlaužti A.Lukašenkai rankas, Lietuvai ir kitoms Baltarusijos kaimynėms, pabrėžia atsargos pulkininkas, tektų imtis veiksmų.
„Jeigu mūsų artimoje kaimynystėje būtų kaupiama kažkokia kariuomenė, be abejo, ir mums reikėtų greituoju būdu aktyvuoti tam tikrus NATO planus ir aktyvuoti planus, kurie yra numatyti valstybės gynybai Lietuvoje.
Manyčiau, kad tai būtų rezervistų aktyvavimas. Kaip tai būtų pavadinta? Gal ir būtų pavadinta mobilizacija, nežinau, bet čia, kaip sakant, gynybos taryba, valstybės vadovybė turėtų priimti sprendimą. Tikiu, kad jie apie tai galvoja.
Be abejo, mums reikia prisiminti, kad mes esame NATO valstybė, pagal 3 straipsnį giname savo teritoriją patys, bet, jeigu mus užpuola, įsijungia 5 straipsnis ir visos NATO valstybės ateina į pagalbą. Aišku, kad tokiems scenarijams reikia ruoštis, reikia numatyti tam tikrus sprendimų taškus, kuomet ir kada bus priimami sprendimai.
Aš tikiu, kad NATO Aljansas apie tai šneka, diskutuoja ir mūsų sprendimų priėmėjai priims savalaikius sprendimus“, – vylėsi pašnekovas.
Kodėl dalis politikų vis dar nenori Rusijos sutriuškinimo?
Atsargos pulkininkas pakomentavo ir Prancūzijos sprendimą pralaužti ledus ilgai vykusioje diskusijoje dėl tankų tiekimo Ukrainai. Praėjusią savaitę nuskambėjo žinia apie tai, kad Prancūzijos ratuotieji tankai „AMX-10RC“ sustiprins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Skelbiama, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pranešė, kad Prancūzija pristatys Ukrainai jų gamybos lengvuosius tankus „AMX-10RC / RCR“, ginkluotus 105 mm pusiau automatiniu pabūklu, galinčiu įveikti Rusijos pagrindinius kovos tankus.
V.Malinionis sveikino tokį prancūzų žingsnį, tačiau pastebėjo, kad, jeigu Vakarai būtų veikę ryžtingiau dar karo pradžioje, dabar turėtume Ukrainoje kitokią situaciją. Ar ukrainiečiai tokiu atveju jau švęstų pergalę?
„Matote, sunku taip vienareikšmiškai sakyti, bet greičiausiai taip. Greičiausiai jie būtų bent jau daugiau atsiėmę teritorijų. Aišku, mūsų Vakarų partnerių neryžtingumas iš pat pradžių nuo pirmų karo dienų irgi davė tam tikrų rezultatų.
Kitas dalykas, NATO, kaip organizacija, veikia kaip atskiros valstybės, nėra labai greiti sprendimų priėmėjai. Bet kokia demokratinė organizacija yra šiek tiek gremėzdiška ir lėtoka, lyginant su diktatūromis“, – apgailestavo jis.
Tačiau ekspertas pasidžiaugė, kad, kai Vakaruose kokie nors procesai jau įsibėgėja, jie „veikia kaip gera mašina“.
„Pačioje karo pradžioje buvo bijoma pagalvoti net dėl „Javelin“. Buvo sakoma, kad, jeigu mes duosime Ukrainai „Javelin“, su kuriais ji apšaudys rusiškus tankus, Rusija pagalvos, jog tai yra tiesioginis NATO įsikišimas.
O dabar, žiūrėkime, jau ir HIMARS duoda, ir apie lėktuvus, ir net apie tankus šneka“, – vardijo V.Malinionis.
„Progresas yra milžiniškas ir demokratiška mašina užsikuria. Tai yra gera žinia Ukrainai“, – pridūrė pašnekovas.
Ekspertas kaip teigiamą pokytį išskyrė ir Vakaruose galiausiai atgaivinamą gynybos pramonės sektorių: pradedama gaminti daugiau amunicijos, gamybos pramonė gauna tiek užsakymų, kad vos spėja suktis.
„Tai Rusijos vadovybei yra bloga žinia. Tokio efektyvumo jie tikrai niekada nepasieks“, – patikino jis.
Tiesa, pasak atsargos pulkininko, neramina dalies politikų nenoras Rusiją visiškai sutriuškinti. Esą vyrauja nuostata, kad, jeigu Ukraina labai greitai laimės, o Rusija bus absoliučiai sutrypta, „ji gali subyrėti į keletą arba keliolika gabalų ir neaišku, kieno rankose atsidurs branduolinis ginklas“.
„Dėl to kita stovykla spaudžia, kad negalima per daug greitai leisti Ukrainai laimėti ir geriau Rusiją stekenti, alinti tokiu karu, koks dabar ir vyksta.
Bet, atrodytų, su tokiais sprendimais, kuriuos dabar matome, pusė, kuri palaiko greitesnę Ukrainos pergalę, ima viršų“, – apibendrino V.Malinionis.
