J. Ohmanas: turime ruoštis viskam – įskaitant karinę ar kitokią provokaciją mūsų atžvilgiu Perspėjo, kas laukia, jei parama Ukrainai nedidės

„Reikia suprasti, ir, sakyčiau, netgi daugiau suprasti, kad, kuo baigsis Ukrainos karas, tiek tęsis mūsų laisvės kelias, arba nesitęs. Nepaisant savo problemų, Rusija yra visiška agresorė, kuri nepasitrauks, nepasiduos ir nenusileis niekam“, – įsitikinęs Ukrainą nuo 2014-ųjų remiančios organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas.

Karys netoli Soledaro fronto linijos.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karys netoli Soledaro fronto linijos.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AP/Scanpix nuotr.
Jonas Ohmanas<br>V.Skaraičio nuotr.
Jonas Ohmanas<br>V.Skaraičio nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Bachmutas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Bachmutas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Soledaras.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Soledaras.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Jonas Ohmanas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jonas Ohmanas.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Jonas Ohmanas<br>Asmeninio albumo nuotr.
 Jonas Ohmanas<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jan 15, 2023, 5:01 PM, atnaujinta Jan 15, 2023, 5:47 PM

Jo teigimu, šiandien Ukrainai tiekiama Vakarų valstybių parama vis dar yra per maža, tačiau nutrūkti vis tiek negali.

Jis taip pat mato būtinybę NATO šalims jau dabar į Ukrainą siųsti savo technikos aptarnavimo specialistus bei instruktorius, nes vėliau gali tekti tai daryti kur kas sudėtingesnėmis sąlygomis.

Apie karo Ukrainoje aktualijas J.Ohmanas bei karybos tyrinėtojas, knygų autorius Giedrius Petkevičius kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Pusvalandis su Valatka“.

Į paramą reikia žiūrėti gerokai rimčiau?

Paklaustas, ar sutiktų su mintimi, jog Ukrainai nelaimėjus šio karo, nebus ir galutinės Sausio 13-osios pergalės Lietuvoje, J.Ohmanas pripažino, kad karo Ukrainoje baigtis neabejotinai turės tiesioginės įtakos ir tolimesniam Lietuvos laisvės keliui.

„Deja, reikia suprasti, ir, sakyčiau, netgi daugiau suprasti, kad, kuo baigsis Ukrainos karas, tiek tęsis mūsų laisvės kelias, arba nesitęs. Nepaisant savo problemų, Rusija yra visiška agresorė, kuri nepasitrauks, nepasiduos ir nenusileis niekam.

Iki kokio lygio Rusija yra pasiruošusi eiti, kol kas yra atviras klausimas, bet mes turime ruoštis viskam, įskaitant karinę ar kitokią provokaciją mūsų atžvilgiu“, – pažymėjo J.Ohmanas.

Pasak „Blue/Yellow“ organizacijos vadovo, tai, kas vyksta Ukrainoje, dabar yra kertinis lūžis.

„Kaip tik dabar bendraujame su kariais ir kitais žmonėmis, kurie yra rytų Ukrainoje, Bachmute, Soledare, ir matau, kaip ta Rusijos agresija neskaičiuoja savo nuostolių, nes jiems niekas neįdomu – jie dėl tos agresijos verčiasi jau net iš inercijos, žudo ir gadina viską savo kelyje. Mes turime suprasti, kad tai gali ateiti ir pas mus“, – aiškino J.Ohmanas.

Pašnekovo teigimu, nors nuolatinę ir nenutrūkstamą paramą Ukrainai reikia teikti ir toliau, šiandien jos vis dar nepakanka.

„Kadangi vos ne 10 metų esu tame, matau viską nuo pradžių. Įvairių valstybių ir kitokių struktūrų, kartu ir Europos Sąjungos, nusistatymas Ukrainos atžvilgiu yra toks, kad viskas greičiau pasibaigtų. Deja, tai tęsiasi toliau, ir valstybės, Europos Sąjunga, nenori ir gal net negali suprasti, kad čia reikia viską atkariauti – reikia karinėmis priemonėmis priversti Rusiją palikti Ukrainą.

Žinoma, ne viskas su parama yra blogai, jokiu būdu taip nesakau, bet labai daug yra daroma geriausiu atveju taip „pusiau“, – pastebėjo J.Ohmanas.

Jis pridūrė, kad į teikiamą ginkluotę ir kitą paramą Ukrainai reikia žiūrėti gerokai rimčiau.

„Pavyzdžiui, neseniai amerikiečiai perdavė tam tikrą kiekį savo kovinių mašinų, šarvuočių „Bradley“ – tai yra gražu, bet tai net ne iki brigados traukia. Dabar mes perduodam tankus – tai, aišku, yra gerai, tankų reikia, bet irgi jų yra kuopos lygiu 10, 20, ir mes turime suprasti, kad tam, jog laimėtume šitą karą, mes turime gerokai rimčiau žiūrėti į padėtį.

Grubiai kalbant, ta parama, kuri dabar yra teikiama, čia yra turbūt apie 10 procentų tikro poreikio“, – skaičiavo „Blue/Yellow“ įkūrėjas.

Neseniai paskelbta, kad Švedija suteiks Ukrainai „Archer“ savaeigių haubicų. Paklaustas, ar pats yra susipažinęs su šia ginkluote ir kiek jų Ukrainai reikėtų iš tiesų, J.Ohmanas išskyrė būtent „Archer“ pranašumą.

„Esu matęs, kaip dirba „Archer“ sistema – tai yra kažkas neįtikėtino, kalbant apie taiklumą, apie mobilumą, galima šauti kelis kartus, ir sviediniai nusileis tuo pačiu metu. Be to, labai svarbu, kad, kol sistema iššaus, tu gali mikliai judėti iš vietos. Tai yra labai ergonomiškas ginklas.

Kalbant apie pertaisymą, jis yra idealiai sugalvotas. Manau, šis ginklas būtų labai tinkamas artilerijos medžioklėms, kur tu tiesiog su artilerijos, dronų pagalba bandai gaudyti priešų artileriją arba kitus mažesnius taikinius ir juos naikinti. Tai yra jau kitoks naudojimas, ir ukrainiečiai moka tai daryti“, – teigė J.Ohmanas.

Prieš šventes Ukrainos pajėgų vadas, generolas V.Zalužnas paskelbė sąrašą, ko reikia, kad jau sausio pabaigoje Ukraina galėtų pradėti savo kontrataką. Tai – 300 tankų, 600 šarvuočių, 500 haubicų. Paklaustas, čia daug, ar mažai, laidoje taip pat dalyvavęs knygų autorius, istorikas G.Petkevičius tokį prašymą įvertino dvejopai.

„Mano, kaip istoriko manymu, jis prašo visai nedaug. Bet mano, kaip karybos tyrinėtojo manymu, jis prašo ne tiek ir mažai, lyginant su nustekenta Vakarų karine pramone, turimais kiekiais, arba tais kiekiais, kurie turimi sandėliuose, rezervuose.

Kai tie įvardinti skaičiai yra apvalūs, visą laiką galvoji, o kodėl ne 502, ne 512, o kodėl 500 – ko gero, turbūt tai buvo taip pat šiek tiek žiniasklaidai arba viešumai pateikti skaičiai, tačiau reikėtų pritarti J.Ohmano nuomonei, kad tai, kas dabar duodama, yra labai svarbu moraline prasme ir labai svarbu politiškai pareiškimo prasme, nes tai esą galėtų pramušti didesnius tiekimus.

Tačiau išimtinai karinės buhalterijos prasme, tai yra labai per maži skaičiai. Kalbame galbūt apie kuopą arba vieną ar kelias baterijas – jie gali padaryti teigiamą sprendimą prasiveržimui vienoje ar kitoje kryptyje, jei ten bus teigiama koncentracija, bet kare lūžio įvykdyti negali niekaip“, – sakė G.Petkevičius.

Prakalbo apie sudėtingus sprendimus ateityje

J.Ohmanas prieš kurį laiką teigė, jog NATO šalys narės turėtų siųsti į Ukrainą savo instruktorius ir technikos aptarnavimo specialistus. Paklaustas, ką tai galėtų pakeisti kare ir ar tai kada nors galėtų įvykti, „Blue/Yellow“ vadovas dar kartą pabrėžė, kad paramos efektyvumą šiandien reikia didinti bent kelis kartus.

„Pavyzdžiui, imkime haubicas, kurios naudojamos Ukrainoje, jos grįžta remontui į Lietuvą, ir vėl atgal – tai įsivaizduokime, kiek laiko tai užims. Taip pat ir pinigų. Ten yra labai daug trūkumų ir niuansų. <...> Įeiti į tą karą, suprasti, kas ten vyksta, kartu padėti, suvokti trūkumus, suvokti tikrus poreikius yra svarbu.

Galiu pateikti vieną pavyzdį – verkiant reikia minosvaidžių. Ir mes tą sakome, kartojame šitą dalyką, ir vis tiek reikia siųsti žmones, kurie suvoktų šito poreikio būtinumą“, – aiškino pašnekovas.

Pasak J.Ohmano, jei tai neįvyks dabar, gali tekti tą daryti vėliau, tačiau kur kas nepalankesnėmis sąlygomis.

„Aš bijau, kad ateis ta diena, kai mes būsime priversti tą daryti, ir tai nebus malonu, tai nebus lengva. Tai bus, sakykime, blogi arba labai blogi sprendimai. Jei mes tą darome dabar, kai dar šiek tiek galima kontroliuoti padėtį, mes privalome tai daryti.

Mes privalome eiti į šitą karą su savo specialistais, mokyti, aprūpinti. Kitaip po kiek laiko turėsime labai labai sudėtingus sprendimus“, – tvirtino jis.

Paprašytas pasvarstyti, ar įmanomas toks lūžis, kad NATO šalys susiprastų ir siųstų savo specialistus į karą, knygų autorius ir karybos tyrinėtojas G.Petkevičius teigė, kad tokių pavyzdžių istorijoje jau turėjome.

„Mes galime pamatyti tą pačią Suomiją ir Žiemos karą. Ko gero, ir kitus karus panagrinėję, rastume tiek savanorių, tiek pusiau oficialių ir neoficialių organizacijų pagalbą įvairiomis formomis. Laikas, ko gero, yra sąjungininkas pačių mūsų – kuo ukrainiečiai ilgiau atsilaiko, tuo ne tik Lietuvai, kaip valstybei, ramiau, tačiau tuo labiau ateina prablaivėjimas ir Vakarų politikams – deja, labai lėtas.

Dar kas yra deja – šitas laikas nėra ukrainiečių sąjungininkas jų gyvybių sąskaita. Tie lūžiai gali įvykti į vieną ar į kitą pusę, ir, kaip bebūtų keista, ko gero tai priklauso ir nuo Vakarų, ir nuo pačių ukrainiečių ryžto ir valios laimėti“, – sakė G.Petkevičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.