Kaip numato įstatymas, galutinį sprendimą dėl kandidatūros priims visuotinis Šaulių sąjungos suvažiavimas – jį planuojama surengti kovo 11 d.
Pristatydama L. Idzelį, Vyriausybės vadovė akcentavo, kad kandidatas į organizacijos vadus yra puikios reputacijos pulkininkas, turintis tiek kariuomenės, tiek Šaulių sąjungos bendruomenių pasitikėjimą. Be to, pasak I. Šimonytės, ilgametė L. Idzelio patirtis karinėse struktūrose rodo, jog kandidatas galėtų prisidėti prie Šaulių sąjungos veiklos pokyčių.
„Naujuoju šaulių sąjungos vadu yra siūlomas skirti gerbiamas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis, kuris yra profesinės karo tarnybos karys. Tarnybą kariuomenėje pradėjo 1992 m. Nuo to laiko turi tikrai įspūdingą karjerą įvairių ir veiklų, ir pozicijų, ir atsakomybių, sakyčiau, labai plačių. Taip pat, žinoma, turi tinkamą išsilavinimą ir taip pat yra baigęs studijas Baltijos gynybos koledže“, – trečiadienį NSGK posėdžio metu sakė premjerė.
„Šiuo metu pulkininkas leitenantas Linas Idzelis yra Lietuvos kariuomenėje atsakingas už karinio rengimo planavimą ir, manau, kad tai yra labai svarbi atsakomybė ir, tiesa sakant, gana tiesiogiai susijusi su tuo, kokie būtų lūkesčiai pradedant darbą Šaulių sąjungoje“, – akcentavo I. Šimonytė.
NSGK posėdžio metu L. Idzelis pristatė savo viziją ir planuojamus pokyčius Šaulių sąjungoje, atsakė į politikų pateiktus klausimus. Tarp pagrindinių tikslų – siekis stiprinti Šaulių sąjungos kovinius būrius, suformuoti komendantinius ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo vienetus, įgalinti jaunuosius šaulius (pavyzdžiui, steigti naujus ir plėsti jau veikiančius būrelius). L. Idzelis akcentavo ir šaulių mokymo ir rengimo svarbą.
„Visi turime ginti tėvynę. Tai yra ir visos valstybinės institucijos, ir kiekvienas žmogus turi žinoti savo vietą gynybos architektūroje“, – NSGK posėdžio metu kalbėjo L. Idzelis.
„Lietuvos karinė doktrina – čia yra aiškiai parašytas Šaulių sąjungos vaidmuo. Nieko nereikia atradinėti – tai centrinė įstaiga, kuri organizuoja ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą bei įtraukia visas kitas organizacijas. Lygiai taip pat, kaip buvo tarpukario Lietuvoje – t .y., kiekvienas šaulys savo miestelyje, kaime buvo atsakingas už rezistencijos organizavimą“, – pažymėjo kandidatas į Šaulių sąjungos vadus.
ELTA primena, kad Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas numato, jog sąjungos vadovas skiriamas 4 metams. Tas pats asmuo negali būti paskirtas vadu ne daugiau kaip 2 kartus iš eilės.
Šaulių sąjungos vadą skiria Vyriausybė premjerės teikimu, Seimo NSGK pareiškus nuomonę ir jai pritarus šaulių suvažiavimui. Seimo NSGK nuomonę, o suvažiavimas pritarimą arba nepritarimą Ministro pirmininko teikiamai vado kandidatūrai turi pareikšti per 2 mėnesius nuo Vyriausybės vadovo teikimo.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungai vadovauja pulkininkas Albertas Dapkus.
