Tokias Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisas šią savaitę pateikęs Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas sakė, kad parengti jas paskatino neigiamas poveikis aplinkai, gyvūnams, žmonių sveikatai, o taip pat didėjantis visuomenės nepasitenkinimas masiniais renginiais, kuriuose į orą paleidžiamas didelis kiekis pirotechnikos.
„F4 grupės fejerverkai daro didžiausią neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Dėl gausiai šaudomų fejerverkų per šventinius ar kitus renginius miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja iki 10 kartų padidėjusias kietųjų dalelių, sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijas.Taip pat nuo pirotechnikos gaminių keliamos oro ir aplinkos taršos bei triukšmo kenčia ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvūnai bei gyvoji gamta. Daugelis Europos miestų atsisako šios kategorijos fejerverkų“, – sako L. Jonauskas.
Visgi privačiam naudojimui skirti fejerverkai draudžiami nebus. „F3 kategorijos fejerverkai, kuriuos žmonės perka savo asmeninėms šventėms ir toliau bus leidžiami naudoti. Žmonės tampa sąmoningesni, nebenori leisti pinigų, tiesiogine to žodžio prasme – į orą“, – teigia L. Jonauskas.
Jei Seimo nario L. Jonausko siūlomos įstatymo pataisos bus priimtos, jaunesniems nei 18 metų asmenims nebebus galima įsigyti ir naudoti F2 kategorijos pirotechnikos priemonių.
„Vadinamąsias „bambioškes“ Lietuvoje gali vaikai įsigyti nuo 16 metų, kai Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Airijoje, Prancūzijoje galima jas įsigyti ir naudoti tik nuo 18 metų. Dažnai pasitaiko piktnaudžiavimo civilinėmis pirotechnikos priemonėmis atvejų, kai vaikai „bambioškes“, petardas sprogdina kiemuose, gatvėse, mokyklos teritorijoje“,– sako L. Jonauskas.
Parlamentarų abejonės: gal leisti savivaldybėms spręsti?
Seimo plenarinėje salėje parlamentaras Mindaugas Puidokas svarstė, ar nereikėtų drausti mažesnių kategorijų pirotechninių gaminių naudojimą. „Būtent jų masinis naudojimas yra ženkliai pavojingesnis tiek aplinkosauginiu, tiek nelaimingų atsitikimų atveju, kai žmonės per šventes juos naudoja. Juk F4 kategorijos pirotechniką naudoja faktiškai tik licencijuotos įmonės, kurios užtikrina žmonių saugumą, kai būna didžiulės miesto šventės ir panašūs renginiai, ten profesionalai tą naudoja“,– sakė jis.
Jam pritardama Seimo narė Edita Rudelienė irgi pastebėjo,kad būtent F4 kategorijos fejerverkais užsiima licencijuotos įmonės, jos tai atlieka profesionaliai, dar F4 naudojami ir kino pramonėje, ir įvairių koncertų metu.
„Mūsų įmonės yra licencijuotos, jos tikrai tai daro labai saugiai, tvarkingai ir nebuvo tokių didelių incidentų su tomis įmonėmis“,– pritarė ir Seimo narys Kęstutis Vilkauskas.
Palaikydamas L. Jonausko iniciatyvą Seimo narys Antanas Vinkus pasidalino savo emocijomis.
„Gerbiamieji Seimo nariai, kai naujametinę naktį pamatau nuo fejerverkų gausos įvairiausiomis spalvomis žaižaruojantį dangų, man kyla trys skirtingos emocijos: pirma – kaip toje mūsų Lietuvoje, kurioje tiek daug gero, girdime ir tiek aimanų dėl nepritekliaus ir skurdaus gyvenimo, ir šitiek pinigų paleidžiame į orą? Antra, kiek po Naujųjų metų nakties vėl priskaičiuosime traumų, nudegimų ir kitokių nukentėjusiųjų? Trečia, kokią žalą kasmet padarome aplinkai, gyvūnams ir žmonių sveikatai dėl kenksmingų medžiagų, sukeliamo triukšmo ir kitokio poveikio?“,– svarstė A. Vinkus.
Parlamentaras Viktoras Pranckietis mano, kad turėtų būti kiekvienos savivaldybės sprendimas kur, kada ir kiek galima šaudyti.
„Mes kaip draudimų specialistai Seime jau tikrai esame pagarsinti ir pagarsėję, kad viską stengiamės uždrausti. Uždrausti yra lengviausia. (...) Siūlyčiau tokius dalykus ir tokius sprendimus palikti priimti savivaldybių diskrecijai“,– iš Seimo tribūnos sakė V. Pranckietis.
Jis taip pat pateikė retorinį klausimą, o kaip darysime su ta senovine patranka, su kuria skelbiame šventes?
Seimo narė Ieva Kačinskaitė– Urbonienė domėjosi, kokį ekonominį efektą turės F4 kategorijos fejerverkų uždraudimas, t. y. kiek galimai įmonių turės užsidaryti, kiek galimai darbuotojų neteks darbo?
„Jeigu kalbame apie ekonominį efektą, tai reikėtų pažiūrėti, kiek savivaldybės šiandien išleidžia lėšų būtent šitai pirotechnikai. Man atrodo, kad tuos pinigus tikrai bus galima panaudoti šimtais prasmingesnių būdų, negu yra šiandien, kai juos tiesiog išleidžiame į orą“,– atsakė projektą inicijavęs Seimo narys L. Jonauskas.
Kaip primena ELTA, kovo 14 d. po pateikimo Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisas parėmė 55 Seimo nariai, 3 buvo prieš, 22 – susilaikė. Po svarstymo komitetuose, Seimo salėje projektas turėtų atsirasti gegužės 16 dieną.
