„Toks ribojimas vykstant karui, Rusijai ir Baltarusijai vykdant agresiją prieš Ukrainą – jis yra būtinas tiek, kol mes turime tokią situaciją, kol ji nėra pasikeitusi. Tai čia pirmiausiai orientuočiausi į artimiausius sprendimus, kurie yra susiję su karu regione. Mes negalime sau leisti išplėsti ratą žmonių su dviguba pilietybe iš tų valstybių“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
Visgi, G. Nausėdos patarėjas pastebėjo, jog ilgainiui gali tekti ieškoti sprendimų, kurie leistų peržiūrėti siūlomus ribojimus. Tačiau, anot jo, paprastinti pilietybės įgijimo tvarką būtų galima tik tada, kai regione esmingai pasikeistų saugumo situacija, o Maskva nutrauktų karo veiksmus Ukrainoje.
„Ilgesniuoju laikotarpiu mes vis tiek turėtume nusimatyti mechanizmus, kaip mes visa tai galėtume peržiūrėti, jeigu ta situacija pasikeistų – dėl ko yra labai labai maža tikimybė, kad ji pasikeistų“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad Seime verda diskusijos dėl Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno siūlymo sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą. Pasak iniciatorių, pastarasis pasiūlymas teikiamas įvertinus pilietybės instituto reikšmę bei siekiant nesudaryti galimybės įgyti Lietuvos pilietybę tų valstybių piliečiams, kurios dalyvauja vykdant Rusijos agresiją prieš Kyjivą. Visgi, šis konservatorių siūlymas sulaukė kritikos, todėl Dalia Asanavičiūtė ir Vytautas Juozapaitis siūlo taikyti pora išimčių – suteikti teisę įgyti pilietybę natūralizacijos būdu bei numatyti išlygas tremtiniams bei jų atžaloms.
Tuo metu Seimo liberalai A. Bilotaitės ir L. Kasčiūno siūlymą iš Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto ragina išbraukti. Pasak jų, nuostata, numatanti pilietybės įgijimo ribojimus, neatitinka konstitucinio proporcingumo principo bei varžo asmens teises ir laisves.
