Nors nė vienas galimas kandidatas oficialiai dar nėra paskelbęs apie savo sprendimą siekti prezidento posto, jau spėliojama, kokius lyderius į S.Daukanto aikštę norės deleguoti šalies partijos.
Naujienų portalas lrytas.lt paklausė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio nuomonės, kokius žmones partijos galėtų ir norėtų siųsti į prezidento kėdę ir kokius šansus šie turėtų.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos Krikščionys demokratai
Pasak T.Janeliūno, premjerė Ingrida Šimonytė neabejotinai yra pagrindinė konservatorių lyderė, kuri artėjančiuose partijos pirmininko rinkimuose galėtų pakeisti Gabrielių Landsbergį. Visgi ministrės pirmininkės šansus prezidento rinkimuose profesorius vertina dvejopai.
„Turbūt niekas neabejoja I.Šimonytės įtaka, kompetencija, politine patirtimi ir daugybe kitų dalykų – tai yra lyderė visomis prasmėmis, ir, manau, jeigu ji norėtų kandidatuoti, konservatorių partijoje turbūt nebūtų tam labai didelės opozicijos.
Bėda tai, kad I.Šimonytė, kaip Vyriausybės vadovė, atsakinga už viską, kas dabar vyksta gero ir negero, greičiausiai neturėtų didelio populiarumo prieš prezidento rinkimus. Tai greičiausiai bus netgi didesnis minusas nei buvusiuose rinkimuose, nes tuo metu ji nebuvo visiškai 100 proc. siejama su konservatorių partija.
Matant, kokia yra visuomenės nuomonė, kalbant apie I.Šimonytę, tikrai gali kilti ir konservatorių partijoje svarstymų, ar nereikėtų ieškoti populiaresnio kandidato“, – portalui lrytas.lt aiškino T.Janeliūnas.
Jo teigimu, kaip galimas kandidatas į valstybės vadovo kėdę galėtų būti ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, nes visuomenės apklausose jis atrodo itin gerai. Tačiau, pasak politologo, tam tikrų kliūčių kiltų ir jam.
„Jis neturi ryškios paramos pačioje partijoje. Sakyčiau, netgi priešingai – yra ir kritikos, ypač iš krikščioniškosios konservatorių pusės, yra ir vidinio partijos nepasitenkinimo, kad A.Anušauskas ne visada derina savo pranešimus, yra šiek tiek atitrūkęs nuo partijos.
Vidinis partijos nusiteikimas gali būti kliūtis A.Anušauskui kandidatuoti kaip konservatorių partijos atstovui“, – vertino T.Janeliūnas, pridurdamas, kad partijos vidiniai reikalai taip pat yra svarbus kriterijus galimų kandidatų galimybėms.
VDU politologas L.Bielinis pritarė, kad būtent apie I.Šimonytę ir A.Anušauską šiuo metu kalbama daugiausiai.
„Bandoma taikyti jiems tą prezidentinę kepurę, bet kuris iš jų taps kandidatu, priklausys nuo dviejų veiksnių. Tai yra, nuo jų pačių apsisprendimo ir nuo partijos sprendimų“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.
Pasak profesoriaus, konservatoriai turės rimtai apgalvoti, kokio tikslo, keldami savo kandidatą, jie sieks.
„Jeigu politinė jėga formaliai žvelgia į rinkimus ir nesusimąsto apie rinkimų pasekmes, jiems užteks ir reitingų, ir pagal reitingus jie išsirinks sau asmenį. O jei politinė partija vis dėlto turi aiškius politinius tikslus ir aiškią koncepciją, tada jie pasirinks ne tik pagal reitingus, o būtent pagal tą koncepciją. Tai tiesiog turime laukti ir pamatysime, kaip partija apsispręs.
Šiandien hipotetiškai galime pasakyti, kad šios dvi asmenybės išties yra vienintelės, apie kurias galima kalbėti“, – svarstė L.Bielinis.
Lietuvos socialdemokratų partija
Kalbėdamas apie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimybes prezidento rinkimuose, T.Janeliūnas pažymėjo, jog sėkmingą ateitį šiai politinei jėgai visgi lemtų ne dabartinė LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė.
„Jeigu V.Blinkevičiūtė būtų išmintinga politikė, ji užleistų galimybę kandidatuoti prezidento rinkimuose kažkam kitam. Ji tikrai nėra partijos ateitis – ji yra partijos praeitis. Jeigu partija nori atgauti populiarumą ir turėti ilgalaikę perspektyvą, manau, kaip tik prezidento rinkimai gali būti tai, kas sustiprintų ir iškeltų naujus politikus, naujus lyderius.
Žinoma, V.Blinkevičiutei gali būti ambicija tiesiog sudalyvauti ir pasiimti savo keliolika procentų, bet, jei ji būtų išmintinga, ji investuotų į artimiausius partijos dešimtmečius, o ne į savo ambicijos patenkinimą“, – vertino VU TSPMI profesorius.
T.Janeliūno teigimu, socialdemokratams vertėtų remti modernius politikus, kurie jau yra siejami su jaunesne partijos dalimi.
„Šiuo atveju man į galvą šauna ir Dovilė Šakalienė, kuri turi jau nemažai politinės patirties ir yra modernesnė socialdemokratų versija.
Tai rodytų partijos norą transformuoti ją į modernią versiją“, – svarstė politologas.
L.Bielinis savo ruožtu dar svarstė, ar galėtų atsirasti toks lyderis, kuris galėtų būti alternatyva V.Blinkevičiūtei.
„Niekas aiškių pretenzijų nėra pasakęs, ir kalbose partijos viduje nėra išryškėjusi kažkokia asmenybė. V.Blinkevičiūtė lieka ta kandidatė į prezidentus, kadangi ji jau ja buvo, kandidatavo, dėl tos priežasties mes apie ją kalbame.
Ar ji pati norės – neaišku, ar atsiras naujas politinis lyderis, kuris norės būti prezidentu – irgi neaišku“, – vertino VDU profesorius.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
Nors Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ turi partijos lyderį, ekspremjerą Saulių Skvernelį, pasak T.Janeliūno, panašu, kad šis politikas savo galimybes po praėjusių prezidento rinkimų vertins labai atsargiai.
„Manau, jis turi ne pačią geriausią patirtį iš buvusios rinkimų kampanijos. Veiksnys gali būti ir fizinė savijauta – ar jis jausis pakankamai fiziškai pasirengęs labai sekinančiai politinei kampanijai, nes ji tęsiasi beveik metus ir reikalauja tikrai daug energijos. Visgi S.Skvernelis turi tam tikrą negatyvų šleifą ir lubas, kurių jam greičiausiai nepavyks pramušti“, – spėjo profesorius.
Jo manymu, didžiausią potencialą šioje partijoje, kaip ir pas socialdemokratus, turi jaunieji jos atstovai.
„Šiuo atveju eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Viena vertus, galbūt jis yra potencialus pretendentas į premjero postą, jei partijai pasisektų rinkimuose, bet lygiai taip pat jis gali būti kandidatas į prezidentus.
Jeigu jis būtų pasiruošęs tokiai pozicijai, kodėl gi ne – manau, tai gali būti visai patrauklus kandidatas ir tiems, kurie nebūtinai balsuotų už S.Skvernelį arba šią partiją“, – teigė T.Janeliūnas.
L.Bielinis pridūrė, kad kartą prezidento posto jau siekęs S.Skvernelis į tą patį vandenį greičiausiai nebelips.
„Bet kitų kandidatų pas juos nesimato. Kol kas kalbame tik apie V.Sinkevičių. Kaip variantas – taip, tikėtina, bet kol kas nei jis pats neužsiminė apie tai, nei politinė partija kalba apie jį kaip apie galimą kandidatą. Bet visko gali būti“, – spėjo politologas.
Tiesa, V.Sinkevičius nei kitų metų, nei dar kituose prezidento rinkimuose dėl amžiaus cenzo dalyvauti dar negalėtų. Šiuo metu jam yra 32 metai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per prezidento rinkimus, anot T.Janeliūno, greičiausiai bandys pasiekti valstybės valdymu nepatenkintų, COVID-19 priešininkų, vadinamųjų „maršistų“ ratą, todėl galimai ieškos radikalesnio kandidato.
„Aurelijus Veryga galėtų būti svarstomas kaip kandidatas, bet, kaip parodė Kauno balsavimas, jis nėra labai gerai vertinamas ir būtų sudėtinga jį pakelti aukščiau.
Ignas Vėgėlė potencialiai, manau, gali būti variantas, kurį LVŽS norėtų prisitraukti. Jis kol kas dar neišbarstė savo protestų elektorato balsų, tad, jeigu gautų partinės paramos dozę, gali būti svarstomas variantas“, – kalbėjo specialistas.
VDU politologas L.Bielinis svarstė, kad ryškių kandidatų į šalies vadovus LVŽS gretose nėra, tačiau norinčiųjų greičiausiai vis tiek atsiras.
„Ryškių ir tuo labiau galinčių laimėti tuos rinkimus nėra. Visai tikėtina, kad tradiciškai valstiečiai parems kažką iš lyderių, kažką iš kitų kandidatų. Greičiausiai jie parems tą, kuris labiausiai atitiks jų siekiamus tikslus, programines nuostatas, paties R.Karbauskio interesus“, – aiškino jis.
Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija
Kaip realiausią Liberalų sąjūdžio kandidatę VU TSPMI politologas matytų partijos lyderę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. T.Janeliūno manymu, ši politikė turi solidų įvaizdį ir neturi jokių praeities šešėlių, tad yra palankiai vertinama ne tik liberalių pažiūrų rinkėjų.
„Manau, liberalai tikrai gali drąsiai kelti Čmilytę ir tokiu būdu sustiprinti savo, kaip partijos, šansus jau į Seimo rinkimus“, – kalbėjo jis.
Tiesa, kiek liūdnesnę ateitį profesorius pranašauja skandaluose besimurkdančiai Laisvės partijai.
„Laisvės partija yra nuosmukyje ir sunku būtų įžvelgti, kad jie iki prezidento rinkimų atsigaus. Aišku, jie gali kelti ir visai įmanoma, jog kažkokį kandidatą kels – tai gali būti tie patys dabartiniai lyderiai, kažkas iš ministrų, bet matėme, kad jų lyderiai yra gana menkai vertinami visuomenėje, yra tarp pačių nepopuliariausių politikų.
Šiai partijai svarbu išlikti parlamentine partija jau Seimo rinkimams, tai čia bus esminis iššūkis, ir prezidento rinkimai jiems gali būti kaip tarpinio žaidimo dalis neiškristi iš žaidimo per anksti“, – pažymėjo T.Janeliūnas.
Pasak politologo L.Bielinio, tikrai tikėtina, kad Liberalų sąjūdžio lyderė V.Čmilytė-Nielsen galėtų šiai partijai atstovauti prezidento rinkimuose ir net pasiekti gerų rezultatų. Tiesa, jo teigimu, pirmiausia reikėtų įkalbėti ją pačią.
Komentuodamas Laisvės partijos šansus politologas spėjo, kad prezidento rinkimuose ji sudalyvauti taip pat turėtų.
„Laisvės partija tikrai supranta, kad nelaimės, bet pats dalyvavimas rinkimuose yra politinis aktas, išviešinantis tą pačią politinę jėgą, pateikiantis visuomenei politinę asmenybę, kuri galbūt ateityje turės kitokių pretenzijų ir galimybių. Tai rinkimuose dalyvaus“, – vertino L.Bielinis.
Tiesa, VDU politologas nepamiršo ir, jo manymu, pagrindinio kandidato į valstybės vadovo kėdę – dabartinio prezidento Gitano Nausėdos. Pasak L.Bielinio, antra kadencija dabartiniam S.Daukanto aikštės šeimininkui tikrai tikėtina.
„Sprendžiant pagal tai, kaip į jį žvelgia visuomenė ir kaip stipriai jis atitrūkęs nuo visų kitų galimų kandidatų, jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, jis yra tiesiog nepasiekiamas.
Todėl jo šansai yra labai dideli“, – apibendrino VDU profesorius.
