„Dėl grasinimų didinti pajėgas jų Vakaruose, mūsų Rytuose, jau esame ir anksčiau girdėję. Rusijos gynybos ministras yra pasakęs, kad dešimt brigadų, kurios yra dabar išdėstytos jų vakariniame flange, bus siekiama padidinti iki dešimt divizijų. Tai tą mes esame girdėję ir diskusijose, kurios vyks ir šiandieną vėliau vakare, tai naudojame kaip argumentą, kodėl reikalingas didesnis atgrasymas NATO Rytų flange“, – antradienį žurnalistams Briuselyje teigė G. Landsbergis.
Ministras akcentuoja, kad nepaisant karo baigties Ukrainoje, Rusija bus pajėgi atsistatyti savo karinius pajėgumus.
„Kitaip tariant, sunku šiandieną įvertinti ir turbūt nereikėtų vertinti tik pagal Ukrainos fronto aktualijas, ar Rusija yra pajėgi sustiprinti savo pajėgumus Vakariniame flange. Jeigu žiūrėtume į 3–7 metų laikotarpį, matyt, reikia manyti, kad nepaisant to, kaip karas Ukrainoje pasibaigs, jie bus pajėgūs atstatyti ir greičiausiai grasins NATO toliau“, – sakė jis.
Tikslas išlieka tas pats – Lietuvoje dislokuota brigada
Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui svarstant, kad Vilniaus viršūnių susitikime Berlynas norėtų užtvirtinti susitarimus dėl Rytinio flango stiprinimo ir, konkrečiai, brigadų Baltijos šalyse dislokavimo, ministras akcentuoja, kad daugelis Aljanso valstybių mano, jog visi reikalingi sprendimai buvo priimti pernai Madride. Todėl, pasak jo, Baltijos valstybės dėl vokiečių karių perkėlimo į Lietuvą tariasi dvišaliu būdu.
„Dalyvavau nemažai derybų praeitais metais, kuomet buvo ieškoma bendro NATO įsipareigojimo dėl brigadų dislokavimo. Geriausias variantas, kokį mums pavyko pasiekti, jis buvo Madrido susitikime įrašytas“, – atkreipė dėmesį G. Landsbergis.
„Ar šiandieną yra galimybė tą ambiciją kilstelėti, tiesą sakant, nesu toks optimistiškas, nepaisant to, kad Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, kitos Rytų flango valstybės sutaria, kad grėsmės lygis tikrai nepasikeitė į gerąją pusę, tiesą sakant, mūsų vertinimas pablogėjo. Taip kad ragintume grįžti prie tos diskusijos, bet daugelis valstybių mano, kad Madrido teksto užtenka. Ir tuomet mes esame palikti tartis dvišaliu būdu“, – sakė jis.
G. Landsbergis tikina ir toliau manąs, kad dvišaliu būdu Vokietija ir Lietuva dėl brigados yra susitarusios.
Jis taip pat pažymi, kad Lietuvos tikslas nėra prispausti Vokietiją ar priversti ją jaustis nepatogiai.
„Mūsų tikslas yra brigada, mūsų tikslas yra daugiau NATO karių Lietuvos, Latvijos, Estijos teritorijose“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad Lietuvoje jau anksčiau kilo politinės diskusijos dėl vokiečių karių brigados dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio.
Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą. Užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos dėl pastarųjų pareiškimų – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Dovilė Šakalienė teigė, kad G. Landsbergis sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai ir nurodė, kad su vokiečiais reikia kalbėtis ne ultimatumais.
Diplomatiškiau elgtis politikus ragino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
