„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ jis paaiškino, kaip dronai kamikadzės naudojami ypatingai saugomam taikiniui nužudyti, taip pat aptarė šią savaitę virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių lėktuvų tikslus.
Ką gali dronai kamikadzės?
Vokietijos bulvarinis laikraštis „Bild“ ketvirtadienį paskelbė, kad praėjusį sekmadienį Ukrainos slaptosios tarnybos bandė nužudyti Rusijos prezidentą V.Putiną.
Leidinyje nurodoma, kad iš Ukrainos buvo paleistas dronas UJ-22, gabenęs 30 sprogmenų C4 blokų, kurių bendras svoris – 17 kg. Teigiama, kad taikinys buvo netoli Maskvos esantis Rudnevo pramonės parkas, kur turėjo įvykti V.Putino vizitas, bet dronas nukrito maždaug 20 km nuo parko.
Lietuvos specialiųjų pajėgų atsargos karininkas A.Navys laidos metu pabrėžė, kad karo Ukrainoje kontekste matome daugybę informacinių, psichologinių operacijų, tad neišvengiamai pasitaiko ir „informacinio šamanizmo“.
„Panašu, kad tai yra vienas iš tokio informacinio šamanizmo arba konspiracijos teorijos pavyzdžių, kai kažkur, kažkas, kažką pasakė, o kažkas nesuprato, perpasakojo ir gavosi puiki antraštė. Matyt, kad realybėje tai tikrai neturi rimtesnio pagrindo.
Pirmiausiai, V.Putinas yra ypač gerai saugomas – jo apsauga, bent jau taip manoma, yra viena geriausių visame pasaulyje, žinant ir jo paranojas, ir suprantant, kad tikrai pasaulyje yra žmonių, kurie trokšta diktatoriaus mirties.
Todėl nežiūrėčiau labai rimtai į tokius pasirodžiusius pranešimus. Jeigu jie turi kažkokį pagrindą realybėje – jeigu kas iš tiesų norėtų nutraukti karą būtent pašalinant V.Putiną – tai norai norais, bet kad tai būtų daroma realybėje, ypač, kalbant apie dronus – skamba neįtikėtinai“, – įvertino A.Navys.
Tiesa, specialiųjų pajėgų atsargos karininkas pripažino, kad tokie dronai kamikadzės iš tiesų naudojami ypatingai saugomam taikiniui nužudyti – pavyzdžiui, JAV jau yra pademonstravusios, kad gali tai padaryti, kalbant apie kai kuriuos Al Qaeda, ISIS lyderius.
„Šiais laikais galima tai padaryti, jeigu žinome labai tiksliai, kur judės taikinys. JAV ir kitos valstybės, naudojančios pažangias technologijas, iš tiesų naudoja dronus sunaikinti vadinamuosius didelės reikšmės taikinius – paprastai tokiu atveju kalbame apie teroristus, teroristų lyderius.
Tokios operacijos vykdomos ne vien drono pagalba – galiausiai iš tiesų panaudojamas dronas arba jame esantis užtaisas, bet tam reikalingas ir didelis palaikymo aparatas.
Pirmiausiai – tiek žmogiškoji, tiek ir visa kita žvalgyba bei visi kiti duomenys, kurie yra prieinami. O be specialiųjų operacijų dažnai nepavyksta tokios sudėtingos operacijos padaryti“, – pabrėžė jis.
Lydėjo naikintuvus
Laidos metu A.Navys daugiau pakomentavo ir apie šią savaitę virš Baltijos jūros skridusius Rusijos karinius lėktuvus.
Vokietijos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad tarptautinėje oro erdvėje Vokietijos ir Jungtinės Karalystės naikintuvai perėmė tris Rusijos žvalgybinius lėktuvus.
Du Rusijos naikintuvai Su-27 ir lėktuvas „Iljušin Il-20“ ore skriejo išjungę atsakiklio signalus. Nesulaukę rusų pilotų atsako juos pasitiko NATO „Eurofighters“.
„Rusija tiesiog toliau demonstruoja, kad gali nebaudžiama judėti bet kur, kur jai užsinori – šiuo atveju virš Baltijos jūros. Virš neutralių vandenų judėti leidžiama, bet tai visada būna ant ribos, bandoma pasižiūrėti, kaip sureaguos NATO“, – nurodė jis.
A.Navys priminė, kaip, Lietuvai tik įstojus į NATO, 2005 metais Rusija bandė testuoti NATO reakciją ir Lietuvoje, sąmoningai ar ne, buvo sudaužytas naikintuvas „Su-27“.
„Tai tik pavyzdys, kad Rusija tai darė, daro, ir tol, kol egzistuos tokia, kaip dabar, darys tai ir toliau – skraidys išjungtais atsakikliais, testuodama, erzindama.
Reikėtų per daug jautriai į tai nereaguoti – tiek NATO, kaip Aljansas, tiek atskiros NATO šalys, kurios turi karinę aviaciją, yra pilname parengtume, oro erdvė yra saugoma, Rusijos kariniai orlaiviai yra pasitinkami iš toli ir yra palydimi, parodant, kad mes matome, žinome ir nebandykite įskristi į NATO oro erdvę“, – kalbėjo A.Navys.
„Kartais galima galvoti apie tai, ar nevertėtų reaguoti taip, kaip kažkada sureagavo NATO narė Turkija – bet, matyt, kiekvienas atvejis individualus, vertinamas tuo metu budinčių pajėgų“ – pridūrė jis.
