Baksnojamas dėl karui neparuoštų medikų savo reakcija A. Dulkys nustebino net kolegas A. Verygai priminė jo paties „palikimą“

Lietuvos medikų pasiruošimo darbui galimo karo atveju klausimas, panašu, iki maksimumo įkaitino atmosferą tarp Seimo narių.

Arūnas Dulkys.<br>Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>Josvydo Eglinsko (ELTA) nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>Josvydo Eglinsko (ELTA) nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Arūnas Dulkys.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Arūnas Dulkys.
Arūnas Dulkys.
Medikai.<br>V.Balkūno nuotr.
Medikai.<br>V.Balkūno nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Antanas Matulas.
Antanas Matulas.
Jurgita Sejonienė.<br>Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jurgita Sejonienė.<br>Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antanas Matulas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Antanas Matulas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Aurelijus Veryga.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

2023-05-03 13:50, atnaujinta 2023-05-03 17:46

Kol Seimo opozicija piktinasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) niekaip neruošia medikų dirbti ekstremaliomis sąlygomis, valdantieji pirštu baksnoja į buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos negražų „palikimą“.

medikai-sokiruoti-neveiklumu-opozicija-a-dulkiu-26866193"="">medikai-sokiruoti-neveiklumu-opozicija-a-dulkiu-26866193"" target="_blank">Patys Lietuvos medikai pripažįsta – kaip jie turėtų elgtis karo atveju, į ką turėtų kreiptis ar kaip dirbti, jokių nurodymų nėra gavę. 

Atmosfera įkaito

Trečiadienį įvykęs uždaras jungtinis Seimo Sveikatos reikalų (SRK) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetų posėdis, kuriame aptartas sveikatos sistemos pasirengimas veikti galimų krizių ir karinių grėsmių atveju, privertė pratrūkti net santūrųjį sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

Seimo SRK pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas portalui lrytas.lt teigė suprantantis, kodėl A.Dulkys pernelyg emociškai sureagavo į Seimo opozicijos narių kritiką, esą niekas nėra daroma dėl medikų pasiruošimo.

„Gal posėdžio metu A.Dulkys ir pasikarščiavo šiek tiek, bet suprantu, dėl ko – didžiausias jo oponentas posėdžio metu, o ir apskritai, yra žmogus, iš kurio A.Dulkys ir perėmė tą darbą – A.Veryga.

Gal tai supykdė žmogų, nes paprastai nėra įprasta, kad didžiausiu kritiku taptų kolega, iš kurio perimti darbai – tuo labiau, kad perimta nemažai negerų, negražių darbų, kurių šleifas tęsiasi, vaikštoma po teismus dėl visokių pirkimų. Tų problemų kolega, didžiausias kritikas, paliko labai daug.

Galbūt jos ne visos taip operatyviai sprendžiamos, bet galbūt tai ir supykdė – A.Dulkys, kaip kuklesnis žmogus, nenorėjo įvardyti, atskleisti viešai tuos paliktus negražius darbus“, – įvertino A.Matulas.

Priešingai, nei opozicijos kolegos, A.Matulas teigė gerąja prasme nustebęs dėl A.Dulkio pristatyto medikų pasiruošimo – anot jo, ministerijos ruošiasi įvairiems nenumatytiems atvejams, turi schemas ir planus, kokios įstaigos būtų aktyvuotos, kokios užsidarys.

„Galbūt schemos nėra tobulos, gal jos nėra išbandytos realybėje, bet visa tai SAM pristatė.

Ko pasigendame? Pirmiausiai specializuotos ligoninės, kurią ne taip greitai galėtų paliesti išorės jėgos. Pavyzdžiui, kitose šalyse yra požeminės arba tam tikra ligoninių apsauga. Tokie planai valstybėje yra, apie tai kalbama.

Tada klausimas, kiek medikai yra pasiruošę. Kai kurios įstaigos ėmėsi šios iniciatyvos, tokius mokymus praveda. Mus domina ir tai, kaip studentai bus rengiami tokioms situacijoms“, – nurodė A.Matulas.

Tad Seimo nariai nusprendė imti iniciatyvą į savo rankas – gegužės 12 dieną SRK nariai vyks į Kauno klinikas, kur aiškinsis, kaip ligoninė yra pasiruošusi organizuoti savo veiklą ekstremalių situacijų metu, ko medikams trūksta.

Taip pat svarstoma suburti bendrą SRK ir NSGK darbo grupę, kuri papildomai domėtųsi, kaip sprendžiami medikų pasiruošimo karo scenarijui klausimai.

A.Matulas pripažino, kad poreikis medikų mokymams dirbti karo lauko sąlygomis iškilo dar prieš kelerius metus iki karo Ukrainoje pradžios, kai pasijuto didesnė įtampa, tačiau, anot jo, atsakomybę dėl nepadarytų darbų turėtų prisiimti visi – ypač tie, kurie laiku jų nepadarė arba „padarė su tam tikrais korupcijos prieskoniais“.

„Mane sužavėjo, kad yra aiškiai – bent popieriuje – sudėliota strategija, planas, tik ministras A.Dulkys pasigedo konkrečių karo scenarijų iš krašto apsaugos ministerijos, kad prie kiekvieno scenarijaus būtų galima pasiūlyti ir konkretesnius veiksmus.

Bet, kaip posėdžio metu išsiaiškinome, tuos scenarijus būtų sunku pasiūlyti“, – pasakojo A.Matulas.

Jokio pasiruošimo nėra?

Tuo metu pats A.Veryga teigė posėdžio metu supratęs, kad joks medikų pasiruošimas galimam karo scenarijui nevyksta, nes karas ministro A.Dulkio net nebuvo įvardytas galima grėsme.

„Nežinau, kaip galima ruoštis kažkam, ko neįvardiji kaip grėsmės. Net ir tai, kas buvo pristatyta kaip „vykstantis“ pasirengimas, pavyzdžiui, Skubios medicinos pagalbos skyrių renovacijos ar Infekcinių ligų klasterio projektai, yra niekaip nesusiję (su pasiruošimu karo grėsmėms – aut.past.), be to, tai buvo suplanuota praėjusioje kadencijoje, dar iki koronaviruso.

Medikai yra neapmokyti – net nepradėti mokyti. Dėl rezervo – buvo liepta ligoninėms kažką kaupti, bet jos kaupia taikos, įprastinėms sąlygoms, jos tikrai nekaupia karo reikmėms, nes net negali tokių priemonių įsigyti – papildomiems rinkiniams nebuvo skirtas nė vienas euras.

Medikai ne tik neapmokyti, bet nėra ir planavimo – pavyzdžiui, kas būtų, jeigu medikui reikėtų apsispręsti, kurioje gydymo įstaigoje jam būti, kai jis dirba dvejose-trejose. Nėra jokio plano“, – portalui lrytas.lt sakė A.Veryga.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras teigė posėdžio metu iš A.Dulkio išgirdęs, kad ministerija nežino galimų karo eigos scenarijų, todėl negali ruoštis.

„Tai kas tuos scenarijus turėtų pasakyti? Mūsų priešai? Niekada gyvenime jokių scenarijų mums nepasakos“, – pabrėžė jis.

Anot A.Verygos, koks tik pasiruošimo grėsmėms aspektas buvo paliestas, ten spragos – ar tai būtų materialinis, ar energetinis aprūpinimas.

Politikas pastebėjo, kad tiek sveikatos apsaugos ministras, tiek ministerijos kanclerė, paklausta apie medicinos sektoriaus pasiruošimą karo atvejui, vis pradeda kalbėti apie civilinę gynybą.

„Civilinė gynyba ir yra civilinė gynyba – tai nėra karo medicina, tai nėra taktinė medicina. Tai reiškia, kad žmonės net nesuvokia paties klausimo. O kai nesupranta klausimo, tai ir atsakinėja nesąmones“, – teigė A.Veryga.

Mokymai prasidės

Tuo metu kita SRK narė, konservatorė Jurgita Sejonienė teigė posėdžio metu išgirdusi, kad jau parengti planai medikų apmokymui, numatyta, kad ligoninės būtų užsitikrinusios vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bent mėnesiui. Visgi, dar nemažai klausimų, anot jos, nėra išspręsti.

„Aišku, kaip visada kažko trūksta – pavyzdžiui, dėl energijos tiekimo, dėl komunikacijos, dėl informacijos perdavimo tokios krizės atveju kol kas yra neaiškumų. Bet reikia tikėtis, kad jie bus išspręsti“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo J.Sejonienė.

Pati, kaip buvusi gydytoja, J.Sejonienė teigė girdinti medikų pastabas, kad jie nėra pasiruošę, neturi reikalingų įgūdžių dirbti karo atveju, tačiau patikino, kad Higienos institutas jau yra parengęs kvalifikacijos tobulinimo programas, kurios, kaip tikisi Seimo narė, bus pradėtos vykdyti šiemet.

„Darbuotojų mokymas yra labai svarbus, nes negalime galvoti, kad viena ar dvi ligoninės, kurių darbuotojai yra labiau kvalifikuoti ar kurios turi ekstremalios medicinos specialistus, jeigu kiltų karo ar branduolinė grėsmė, ar infekcinė situacija, kad jie išspręs visos Lietuvos klausimus.

Manau, kad kiekvienos sveikatos priežiūros įstaigos specialistas turėtų turėti bazines žinias, kaip reaguoti, ko klausyti ir ką daryti. Ir kad turėtų išteklius“, – pabrėžė J.Sejonienė.

Siekia išsiaiškinti poreikius

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai trečiadienį portalui lrytas.lt paaiškino, kokių veiksmų medikų pasiruošimui jau ėmėsi, o kokie dar laukia ateityje.

Pirmiausiai, anot ministerijos atstovų, mokymai apie ekstremaliąją mediciną yra integruoti į medicinos studijų programas.

„Bazinių žinių apie darbą ekstremaliųjų situacijų sąlygomis būsimieji medikai įgyja dar studijų metu. Lietuvos sveikatos mokslų universitete veikia Ekstremaliosios medicinos katedra, kur ekstremalioji medicina yra dėstoma medicinos, slaugos, farmacijos ir visuomenės sveikatos fakultetų studentams.

Pasirengti darbui ekstremaliomis sąlygomis sveikatos priežiūros specialistams padeda kvalifikacijos tobulinimo kursai, kuriuos organizuoja universitetai, draugijos ir valstybinės institucijos“, – nurodė ministerijos atstovai.

Pastebima, kad nuo 2020 metų vyksta privalomi pirmosios medicinos pagalbos mokymai sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams – šiuos mokymus išklausė 6,4 tūkst. specialistų.

SAM teigimu, pernai buvo patvirtintos dvi naujos sveikatos specialistų tobulinimo programos, kurias organizuos Higienos institutas.

Pirmoji – kvalifikacijos tobulinimo programa visuomenės sveikatos specialistams „Pasirengimas ekstremalioms situacijoms ir jų valdymo būdai“, antroji – kvalifikacijos tobulinimo programa asmens sveikatos specialistams „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ypatumai ekstremalių sveikatai situacijų atvejais“.

Mokymai, skirti ekstremaliųjų situacijų valdymo gerinimui, taip pat planuojami įgyvendinant Europos Komisijos projektą.

„Ekstremalių sveikatai situacijų centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos šiuo metu atlieka Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų tikslinių grupių ir suinteresuotų šalių apklausą, kuria siekiama išsiaiškinti poreikį ir lūkesčius, kokie mokymai turėtų būti organizuojami gerinant parengtį ekstremalioms sveikatai situacijoms, kokios kompetencijos turėtų būti stiprinamos. Išanalizavus apklausos rezultatus, bus organizuojami nemokami baziniai mokymai sveikatos priežiūros įstaigų specialistams“, – paaiškino SAM atstovai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.