Pasak parlamentaro, būdų kovoti su nepilnamečių apsinuodijimais neaiškios kilmės medžiagomis tikrai yra, o vienas iš jų – ir elektroninių cigarečių, vadinamųjų „veipų“ draudimas. Dabar esą svarbu išdiskutuoti, kaip Lietuvoje būtų galima tą padaryti.
Pastaruoju metu pavojaus varpais dėl narkotikų situacijos ugdymo įstaigose skambina ir švietimo bendruomenė, ir valdžia – bene kasdien pasigirsta vis naujų istorijų apie moksleiviams nutikusias nelaimes.
Vaikai ir paaugliai dėl elektroninėse cigaretėse esančių nenustatytos kilmės skysčių patenka net į ligonines, o pačios elektroninės cigaretės jiems – laisvai prieinamos.
Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė įsitikinusi, kad draudimai problemos neišspręs, tačiau gali labai stipriai ją pagilinti.
Būtų lengviau prisidėti ir visuomenei
Pasak A.Verygos, argumentų, kodėl elektroninių cigarečių ir joms skirtų skysčių atsisakymas būtų teisingas sprendimas, yra ne vienas.
„Pirmiausia tai, kad net ir legalus verslas, tas, kuris prekiauja ir kur galima tą daryti – parduotuvės, degalinės – net ir jie nesilaiko tvarkų ir pakankamai įžūliai apeidinėja įstatymus. Aš kalbu apie skonius, kvapus ir jų draudimą.
Platintojai iškeldinėja svetaines į kitas valstybes, registruoja kitais adresais domenus, siuntinėja siūlymus pirkėjams, kaip apeidinėti VPN, trumpai tariant – įžūliai nesilaiko įstatymų net ir ten, kur yra reglamentuota“, – nurodė jis.
Visgi, anot A.Verygos, nors ir būtų galima griežtinti atsakomybę, uždėti didžiules baudas ar atimti licencijas, tai greičiausiai neišspręstų problemos, kuri yra „pogrindyje“.
„Problemos, kuri yra jau nebe legaliuose tinkluose, o kas vyksta už durų – platinimo medžiagų, kurios naudojamos garinti, o dažnu atveju ten būna ir narkotinės medžiagos, nors joms garinti naudojami legalūs prietaisai“, – portalui lrytas.lt aiškino Seimo narys.
A.Verygos manymu, jeigu naudotis elektroninėmis cigaretėmis taptų nelegalu, prie šio reiškinio priežiūros kur kas efektyviau galėtų prisidėti ir pati visuomenė.
„Kai dabar gatvėje pamatai žmogų garinant, čia nebūtinai yra kažkas nelegalaus. Juo labiau, kad visų patikrinti ir fizinės, ir technologinės galimybės nėra, ir niekas tuo neužsiims. Platintojai tuo ir naudojasi – žinodami, kad valstybė turi ribotus išteklius, jie užsiima ir nelegalių medžiagų platinimu, ir legaliose apeidinėja tam tikrus dalykus.
Jei tai taptų nelegalu, žinoma, tai visų problemų neišspręstų, nes vis tiek būtų tokių, kurie atsivežtų, atsisiųstų, būtų juoda rinka. Bet pačiai visuomenei, kuri yra sąmoninga, būtų paprasčiau. Pareigūnams būtų aišku, kad tai yra nelegalus daiktas, kad reikia aiškintis, tikrinti“, – argumentavo LVŽS atstovas.
Paklaustas, ar Seime dėl šios idėjos jau spėjo sulaukti palaikymo, A.Veryga teigė, kad sprendimą drausti elektronines cigaretes teigiamai vertintų tikrai ne vienas parlamentaras.
„Ne vienas Seimo narys, prasidėjus šiai diskusijai, priėjo ir klausė, kalbėjomės, kaip čia reikėtų viską padaryti. Reikėtų dar pasidomėti, kaip yra kitose šalyse – pavyzdžiui, australai leidžia tuos prietaisus parduoti tik vaistinėje, jei kiekiai yra labai aiškiai sureglamentuoti.
Metantiems rūkyti tai labai patogu – gerai, aiškiai sudėliojame kiekius, jei gydytojas paskirs ar vaistininkas patars, atėjai, nusipirkai, gali vartoti ir turi paaiškinimą, kad tai yra metimui rūkyti. Bet jei ne, tiesiog taip paprastai jų pardavinėti negalima. Norvegai kažką panašaus irgi galvoja.
Tai pasižiūrėsime, kokios yra tarptautinės praktikos, kad neišradinėtume dviračio, nors tam tikra prasme tą dviratį teks išradinėti, nes tai yra naujas dalykas“, – svarstė A.Veryga.
Pasak politiko, valstybės kol kas ir pačios ieško sprendimų ir galvoja, ką daryti, nes mato, kad elektroninių cigarečių fenomenas iš esmės darosi nevaldomas.
„Jam nebuvo pasiruošta, niekas turbūt nesitikėjo, kad bus toks didžiulis vartojimo sprogimas, taip išaugs vartotojų skaičius. Žinoma, ES valstybei nėra lengva priimti draudimą, nes mums reikėtų notifikuoti tokį sprendimą ir pateikti aiškius įrodymus. Bet nieko nedaryti mes irgi negalime“, – pažymėjo A.Veryga.
Įprastos priemonės jau nebeveikia?
Buvęs sveikatos apsaugos ministras taip pat atkreipė dėmesį, jog šalies mokyklose vis dažniau pastebima narkotikų vartojimo ar apsinuodijimo neaiškiais skysčiais problema jau tampa nebekontroliuojama.
Anot „valstiečio“, net ir taikomos prevencinės priemonės ugdymo įstaigose šiandien atrodo neprofesionaliai.
„Tik pasižiūrint, ten yra ar nėra narkotikai, daromi paviršių testai. Ir be tų testų mes žinome, kad jie yra mokykloje, reikia tiesiog užsiimti prevencija. Dabar tos prevencijos yra nedaug, ir manau, kad ji yra nuobodi.
Ji pateikiama ne tokia forma, kaip tokio amžiaus žmonėms turėtų būti pateikiama – jiems neįdomios paskaitos, banalūs papasakojimai, todėl reikėtų pagalvoti apie kūrybiškas priemones.
Lietuvoje tokių jau yra buvę – tai ir „Bendraamžiai bendraamžiams“, kai vyresnių klasių moksleiviai dirba su mažesniais. Yra visokių būdų, kurie Lietuvoje nelabai taikomi“, – kalbėjo A.Veryga.
Pasak Seimo nario, kol kas vaikai tiesiog yra palikti likimo valiai, o situacijos nepagerina ir sudėtingas gyvenimo kontekstas – karas Ukrainoje ir popandeminis laikotarpis, kai dalis moksleivių vis dar bando atsigauti po patirtų emocinių išgyvenimų.
„Po kovido labai daug vaikų turi nerimą, kitokių psichikos sveikatos problemų, išgyvena daug įtampos. Kontekstas tikrai prastas, o dabar dar ir karas šalia. Įtampa visuomenėje ir šiaip yra labai didelė, ir visos šios aplinkybės nesukuria tokių prielaidų, kad žmonės nevartotų psichoaktyviųjų medžiagų.
Tokiame kontekste vartojimas apskritai padidėja – ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų, nes žmonės ieško būdų nusiraminti, turime problemą ir su raminamųjų vaistų vartojimu, ir su kitomis medžiagomis. Rodome blogą pavyzdį vaikams, kurie tuos pavyzdžius kopijuoja, ir vėliau bando tokiais pačiais būdais spręsti savo problemas“, – tvirtino A.Veryga.
Draudimai gali turėti priešingą efektą
Seimo konservatorė J.Sejonienė priminė, kad idėja dėl elektroninių cigarečių atsisakymo nėra nauja – panašų pasiūlymą esą jau yra pateikęs ir parlamentaras Vytautas Kernagis.
Pati J.Sejonienė pripažįsta, kad problema dėl narkotinių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų yra labai skaudi, tačiau vargu, ar draudimai ją išspręstų.
„Aš pripažįstu, kad problema tikrai yra, ir ji yra didelė, bet bijau, kad absoliučiais draudimais mes gausime atvirkštinį efektą. Baisu, kad tuomet ir ta juodoji rinka, nelegali prekyba suintensyvės, ir tie patys vaikai galės atsisiųsti elektroninių cigarečių iš užsienio. Tai gali būti, kad problema tik pagilėtų.
Bet kad reikia didesnės kontrolės tų pačių mūsų prekybos vietų – faktas. Tikrai reikia vykdyti kontrolę“, – įsitikinusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė.
Pasak J.Sejonienės, tokią kontrolę vykdančių institucijų mes turime – pavyzdžiui, tai galėtų būti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tiesa, anot parlamentarės, efektyvia prevencija dėl psichoaktyviųjų medžiagų turi rūpintis ir pačios mokyklos.
„Ir tėvams reikėtų suklusti. Pareigūno prie kiekvieno mokinio nepastatysi, bet mokyklų administracijos tikrai turėtų imtis priemonių. Kaip ir su tais pačiais telefonais – pamokose tiesiog nėra galimybės jais naudotis, ir kai kurios mokyklos taiko netgi tokią taisyklę, kad telefonai turi būti pamokų metu užrakinti spintelėse.
Tai priemonių gali sugalvoti, reikia tik gerųjų pavyzdžių, kuriais galėtų pasekti kiti“, – portalui lrytas.lt sakė J.Sejonienė.
