Vienas iš lenkų europarlamentarų nurodė, kad kas trečia moteris arba net 62 mln. moterų Europos Sąjungoje yra patyrusios fizinį ar/ir seksualinį smurtą. „Gana! Stambulo konvencija yra veiksmingiausia priemonė kovai su smurtu lyties pagrindu, nes ji nustato konkrečius įsipareigojimus. Konvencijos ratifikavimas padės apsaugoti Europos moteris ir mergaites“, – skelbė Łukaszas Kohutas.
Europos Parlamento sprendimas ratifikuoti Stambulo konvenciją yra dar viena rekomendacija šalims greičiau tai padaryti nacionaliniuose parlamentuose.
„Manoma, kad tai yra progresyviausias įrankis, kuris šiuo metu yra smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimui. Tai nereiškia, kad automatiškai konvencija bus ratifikuojama, pavyzdžiui, Lietuvoje. Bet tai nurodo, kad Europos Sąjunga savo kompetencijos lygyje imsis ją įgyvendinti. Pavyzdžiui, gal būti priimta direktyva ar net teisės aktas, kuris būtų privalomai perkeliamas ir į narių teisinę sistemą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ nurodė teisininkė Rugilė Butkevičiūtė.
Lietuvos situacija yra įdomi tuo, kad šalis Stambulo konvenciją pasirašė prie dešimt metų, bet nedrįso ratifikuoti. „Mūsų kaip ekspertų, kurie nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kasdien dirba su 10, jei ne 100, smurto artimoje aplinkoje bylų akys krypsta į Seimą, į Seimo valdančiuosius.
Ką mes dabar darome, jei Lietuvoje smurto artimoje aplinkoje skaičiai auga kasmet? Lietuvoje auga nužudymai artimoje aplinkoje. Jei Seimo nariai ir narės galvoja, kad jų kasdienis gyvenimas yra modeliuojamas vakarietiškomis vertybėmis, jei mes didžiuojamės esantys Europos Sąjungos valstybe nare, tai klausimas, ar mes tiktai didžiuojamės, ar kažką dėl to ir darome?“ – klausė ekspertė.
Pažangesnio dokumento, padedančio kovai su smurtu, šiuo metu nėra. Pasak R. Butkevičiūtės, besikerojantys mitai apie Stambulo konvenciją dažnai yra susiję su Rytų propaganda. „Mes daug girdime pasisakymų apie tradicinę šeimą. Kai girdime žodį „tradicinis“, pasižiūrėkime ką tradicinė šeima reiškė sovietmečiu. „Tradicinėje“ šeimoje smurtas buvo laikomas kiekvienos šeimos reikalu.
Manau, tai reikia sąmonėje pakeisti ir žengti iš Rytų. Lietuvoje praėjusiais metais turėjome beveik 60 tūkst. skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje. Duomenys rodo, kad 60 proc. žmonių nesikreipia, tai galime skaičiuoti, kad tokių skambučių galėtų būti iki 150 tūkst. Seimo nariams norisi pasakyti, kad mes vienu įstatymu, keliais straipsniais negalime pakovoti su šia problema“, – argumentus už Stambulo konvencijos ratifikavimą pabrėžė teisininkė.
R. Butkevičiūtės teigimu, dažnai girdime, kad jau viską turime ir viską mokame, bet iš tiesų milijardai mokesčių mokėtojų eurų tenka smurto artimoje aplinkoje sprendimų paieškoms. Vietoj to, būtų galima ratifikuoti Stambulo konvenciją ir greičiau smurtui užkirsti kelią. Pašnekovė taip pat pažymėjo, kad Stambulo konvencijai pritaria beveik visų Vakarų lyderiai, tarp jų Estijos premjeras ir net Ukrainos prezidentas. Lietuvos visuomenėje diskusijos apie Stambulo konvenciją dažnai siejamos ne su smurtu artimoje aplinkoje, o su socialinėmis lytimis.
„Labai dažnai kalbama apie socialines lytis, kažkokius persirengimus. Šis naratyvas toks pat, ką mes girdime apie tradicines vertybes. Tradicinės vertybės iš tiesų yra laisvė ir saugumas, o kitos vertybės siejasi su Rytų propaganda. Tai yra visuomenės supriešinimas, natūralus būdas propagandai skleisti. Žmonės neskaitė konvencijos, neturi laiko domėtis, sukuriama dezinformacijos kampanija, visuomenė supriešinama, stabdomas progresas, vakarietiškos vertybės“, – teigė ekspertė.
Reikia pripažinti, kad dalis visuomenės nesuvokia kaip Stambulo konvencija užkirs kelią smurtui. „Yra pasisakymų, štai ratifikuosime Stambulo konvenciją ir smurto nebeliks. Tai nėra tiesa. Stambulo konvenciją sudaro kompleksinės priemonės, tai yra ir būdas matyti problemą. Šiuo metu, Lietuvoje mes žiūrėdami į smurtą prieš moteris nematom problemos ištakų, jos šaknų.
Smurtas prieš moteris sulyginamas su visomis kitomis nusikalstamomis veikomis. Nėra skirtumo, ar gatvėj iš tavęs telefoną atėmė, ar namie smurtavo tavo partneris. Sakau partneris, nes 8 iš 10 nukentėjusiųjų yra moterys, bet nukenčia ir vyrai, ir vaikai. Vis dar nesuvokiame, kur slypi problemos priežastys. Jos vis dar slepiasi nelygiame galios santykyje, lyčių stereotipuose, lyčių nelygybėje, lūkesčiuose moterims ir vyrams. Visą tai formuoja galios santykį porose, prievartos kultūrą“, – nurodė R. Butkevičiūtė.
Pasak teisininkės, daugybė žmonių vaikystėje patyrė seksualinį smurtą, bet užaugę apie smurtą girdime juokelius. Juokeliai nuskamba ir iš Seimo narių, pavyzdžiui, kai buvo užsiminta apie įstatymo projektą, kurį įteisinus reikėtų gauti sutikimą seksui.
„Stambulo konvencija, pavyzdžiui, numato specializuotų centrų steigimą nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Kalbame ir apie mergaites, berniukus, moteris ir vyrus, kurie nukentėjo nuo šios problemos“, – kalbėjo R. Butkevičiūtė.
Teisininkės R. Butkevičiūtės teigimu, visuomenė 10 metų diskutavo apie Stambulo konvenciją. „Didelė dalis visuomenės jau suvokia, kad tai yra skirta būtent kovai prieš smurtą artimoje aplinkoje. Visuomenė Seimo nariams sako: „Mes suprantam, kad to reikia, bet ką darote jūs?“ – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo teisininkė R. Butkevičiūtė.
Dalis visuomenės baiminasi, kad Stambulo konvencija įteisins lytinį švietimą vaikams, iškreips lyčių apibrėžimus bei atvers kelią homoseksualių porų santuokoms. Ekspertų teigimu, šie argumentai nėra pagrįsti ar nurodyti konvencijos dokumentuose.
