Po audringų diskusijų Seimas žengė dar vieną žingsnį link Civilinės sąjungos įteisinimo

Į Seimo antradienio darbotvarkę grįžo vienas iš labiausiai parlamentą į kelias stovyklas dalijančių klausimų – Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Po svarstymo šiam projektui pritarta – tai reiškia, kad liko tik paskutinis žingsnis iki įstatymo priėmimo.

LGBT bendruomenė<br>J.Stacevičiaus nuotr.
LGBT bendruomenė<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Aušrinė Armonaitė ir Tomas Vytautas Raskevičius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Aušrinė Armonaitė ir Tomas Vytautas Raskevičius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
 Aušrinė Armonaitė ir Vytautas Mitalas<br>V.Skaraičio nuotr.
 Aušrinė Armonaitė ir Vytautas Mitalas<br>V.Skaraičio nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
LGBT bendruomenė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 23, 2023, 11:32 AM, atnaujinta May 23, 2023, 12:31 PM

„Už“ tai balsavo 60 Seimo narių, „prieš“ – 52, susilaikė 3 parlamentarai.

Tiesa, dar šios savaitės pradžioje iš darbotvarkės civilinės sąjungos klausimas buvo išbrauktas. Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sakė, kad projekto svarstymas iš darbotvarkės buvo pašalintas pačių „laisviečių“ iniciatyva.

Tačiau Seimas antradienį visgi ėmėsi svarstyti valdančiosios koalicijos inicijuotą Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis projektas yra kompromisinis iniciatyvos teisiškai reglamentuoti tos pačios lyties porų civilinius santykius variantas.

Kaip skelbia ELTA, ne visi valdančiosios koalicijos partneriai balsavo už įstatymo projektą. Konservatorių frakcijoje prieš balsavo Antanas Čepononis, Algis Strelčiūnas, Valdas Rakutis, Antanas Matulas, Paulius Saudargas, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Justinas Urbanavičius, Angelė Jakavonytė, Edmundas Pupinis, o susilaikė Dainius Kreivys ir Andrius Kupčinskas.

Liberalų sąjūdžio frakcijoje prieš balsavo Jonas Varkalys ir Ričardas Juška, susilaikiusiųjų nebuvo. Tuo tarpu Laisvės frakcijoje balsavusių prieš šį įstatymo projektą ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Visgi kai kurie valdantieji balsavime nedalyvavo. Pavyzdžiui, konservatorius Mindaugas Skirtulskas balsavo už civilinės sąjungos įtraukimą į darbotvarkę, tačiau balsavime nepasirodė. Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio narys Viktoras Pranckietis balsavo prieš klausimo įtraukimą į darbotvarkę, tačiau balsavime taip pat nepasirodė.

Pirmasis Seimo tribūnoje pasirodė vienas pagrindinių šio įstatymo iniciatorių, Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.

„Aš šiandien stoviu čia, nes mes negirdime ir nematome kai kurių mūsų Lietuvos Respublikos piliečių. Ir šiandien noriu kalbėti tai Seimo narių daliai, kurie ketina balsuoti prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Kai kurie iš jūsų apsimetate, kad tokių žmonių kaip aš Lietuvoje nėra. Jie apskritai neegzistuoja.

Kadencija po kadencijos, o kai kurie iš jūsų ir dešimtmetis po dešimtmečio mūru stovėjote prieš žmogaus teisių klausimus, ir kartais visai neaišku, ar atstovaujate piktai miniai, o galbūt partijai, kurios nariais galbūt buvote iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės“, – kalbėjo T.V.Raskevičius.

Parlamentaras teigė, kad jo sąžinė yra rami, nes jis „padarė viską, ką galėjo“, jog įtikintų Seimo kolegas.

„Kol mūšio lauke ir bombarduojamuose miestuose guldydami galvas ukrainiečiai mėgina atitrūkti nuo rusiško pasaulio ašies, kol Irane moterys ir merginos yra persekiojamos, kalinamos ir žudomos vien už tai, kad pamiršo prisidengti veidą, mes su jumis čia, Lietuvoje, būdami nepriklausomi, laisvos ES valstybės parlamentarai, diskutuojame apie įstatymą, kuris nieko iš nieko neatima, o daliai visuomenės suteikia daugiau žmogaus teisių ir teisinės apsaugos. Tik apie tai mes šiandien ir kalbame“, – pabrėžė Seimo narys.

Nuomonės nekeičia

Visgi panašu, kad kai kurių opozicinių frakcijų įstatymo iniciatorių argumentai ir toliau neįtikina.

„Paskutiniu metu mes labai daug kalbame apie civilinę sąjungą, apie partnerystę, bet paradoksalu tai, kad visiškai pamirštame, kad asmenys, peršantys mums šitą idėją, užmiršta svarbiausią dalyką – tokiam žingsniui Lietuvoje nėra tautos mandato.

Nors pseudo žmogaus teisių gynėjai viešojoje erdvėje deklaruoja vis didėjantį pritarimą tos pačios lyties porų santykių prilyginimui šeimai, faktai rodo visai ką kita. Apie 72 proc. žmonių tam nepritaria“, – nurodė Lietuvos valstiečių iš žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Asta Kubilienė.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis atkreipė dėmesį, jog politikai mato visą visuomenę ir suvokia jos įvairovę, tačiau negali „eiti prieš savo pažadus“.

„Darydami sprendimus mes turime atsižvelgti į tą visuomenės dalį, kuri už mus balsuoja, mumis pasitiki, skaito mūsų priešrinkimines programas ir dėl vienų ar kitų argumentų pasirenka už mus balsuoti rinkimų dieną.

Mes tą privalome daryti. Mūsų prašė pakeisti nuomonę ir kažkaip kitaip balsuoti, kas iš principo reiškia, kad mūsų prašoma pamiršti mūsų rinkėją, mūsų programą, duotus pažadus, ir pamiršti idėjas, su kuriomis mes ėjome į rinkimus. Deja, gerbiamas Tomai, mes to padaryti negalime“, – aiškino A.Mazuronis.

Pirmadienio rytą, numatyto svarstymo išvakarėse, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė kreipėsi į valdančiosios koalicijos partnerius ir opozicinių partijų vadovus su prašymu palaikyti siūlomas pataisas.

Ji taip pat prašė paraginti partijoms savo narius balsuoti už įstatymo projektą svarstymo stadijoje. „Laisvietė“ taip pat ragino pakviesti „skeptiškus kolegas nedaryti proaktyvių veiksmų“, siekiant pakenkti įstatymo priėmimui.

Nepaisant dviejų mažųjų koalicijos partnerių programinių nuostatų, dešiniųjų Seime iniciatyva teisiškai reglamentuoti tos pačios lyties porų civilinius santykius kelią skinasi sunkiai. Nesulaukusi parlamentarų paramos ši iniciatyva iki šiol nėra įveikusi nei vienos pateikimo stadijos. Reaguodami į tai, valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą.

Jų teigimu, tai kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į visuomenės nuotaikas. Valdančiųjų gretose pasirodančias iniciatyvas dėl tos pačios lyties porų civilinių santykių įtvirtinimo kritikuoja parlamentarai tiek iš opozicijos, tiek iš Seimo daugumos.

Abejones dėl pasirodžiusių projektų yra išsakęs ir prezidentas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.