Apie sprendimą politikė pranešė savo „Facebook“ paskyroje, nurodydama, kad kartu su Seimo nariais bus įvertinti ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto diskusijų dėl kompensacinių lėšų rezultatai.
„Ieškant sutarimo, kaip efektyviausiai išspręsti problemą dėl savivaldybių tarybų narių lėšų, kreipiausi į frakcijų seniūnus, juos pakviesdama rytoj aptarti pirmų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto darbo dėl kompensacinių lėšų rezultatų“, – trečiadienį rašė V. Čmilytė-Nielsen.
„Rytojaus aptarimas, tikiu, padės paspartinti sprendimų priėmimą“, – vylėsi Seimo vadovė.
Parlamento vadovė neatmeta, kad Seimas galėtų patobulinti teisėkūros bazę ir priimti reikiamus pokyčius dar iki šių metų liepos 1 d.
„Žinau, kad yra visų noras sutvarkyti šį klausimą kuo greičiau, todėl radus sutarimą dėl principų ir koncepcijos visiškai realu iki liepos 1 d. priimti reikiamus įstatymų pakeitimus“, – teigė ji.
Politikė priminė, kad tai nėra pirma iniciatyva, siekiant skaidrinti savivaldybių biudžetų naudojimą ir atsiskaitymą už išleistas lėšas. Pasak jos, Seimas nuo balandžio pabaigos ėmėsi savivaldos kompensacinių lėšų tvarkų. Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen tikina apie susiklosčiusią situaciją kalbėjusis su savivaldybių merais.
„Todėl sakantys, kad Seimas nieko nedaro, neteisūs. Pagrindinis darbas vyko Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kaip ir priklauso pagal komiteto kompetenciją, iniciatyvas parengė ir atskiri Seimo nariai“, – dėstė liberalė.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienį Seimo frakcijų vadovams išsiuntė kvietimą susitikti dėl siūlymo rengti pirmalaikius parlamento rinkimus dar šį rugsėjį. Visgi, opozicijai nesutikus dalyvauti, posėdis neįvyko.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė perdavė prezidentui.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų. A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
