„Mano manymu, kalbu ne vien kaip Seimo pirmininkė, bet kaip Liberalų sąjūdžio pirmininkė, mes turėtume tęsti konstruktyvų bendradarbiavimą šioje koalicijoje ir tą siūlysiu kolegoms tiek savo partijoje, tiek ir koalicijoje daryti“, – žurnalistams Seime sakė parlamento vadovė.
Be to, pasak jos, šiuo metu itin svarbu išlaikyti rimtį politinės krizės krečiamoje valstybėje.
„Dabar tikrai ne laikas ir ne vieta daryti pareikšimus, kurie gali diskredituoti kurią nors iš institucijų: ar Vyriausybę, ar Seimą. Dėl to rankomis trina mūsų nedraugai. Nesuteikime jiems tokio pagrindo džiaugtis mūsų nesėkmėmis ar emocijų pabangavimais. Aš manau, kad Seimas dirba, dirba pakankinamai gerai, turi dar daug darbų susiplanavęs iki pavasario sesijos pabaigos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Premjerė I. Šimonytė yra pareiškusi, kad jei Seimas nepritars pirmalaikiams rinkimams, ji po NATO viršūnių susitikimo atsistatydins iš užimamų pareigų. Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pabrėžia, kad atsistatydinus premjerei Ingridai Šimonytei, pasak jos, griūtų ne tik Vyriausybė, bet neliktų ir dabartinės valdančiosios daugumos.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Ketvirtadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su parlamentinių frakcijų seniūnais aptars savivaldybių tarybų narių išmokų skaidrinimo klausimą bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto diskusijų dėl kompensacinių lėšų rezultatus.
„Manau, kad S. Kairys turėtų likti ministro poste“
V.Čmilytė-Nielsen teigia nemananti, kad kultūros ministras Simonas Kairys turėtų atsistatydinti iš einamų pareigų. Parlamento vadovė atkreipia dėmesį, kad Ministrų kabineto likimas jau yra nulemtas – nurodytas aiškus terminas, kad premjerė Ingrida Šimonytė praneš apie visos Vyriausybės atsistatydinimą.
„Su Simonu Kairiu kalbėjome ne kartą. Aš kaip ir praėjusią savaitę sakiau, neturiu pagrindo abejoti S. Kairio sąžiningumu ir, manau, kad jis turėtų likti ministro poste“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen, reaguodama į tai, kad S. Kairys pripažino negalįs čekiais pagrįsti panaudotų tarybos nariui skirtų lėšų.
„Juo labiau, kad yra jau iš esmės nulemtas šios Vyriausybės likimas – yra labai aiškus terminas nurodytas, iki kada ši Vyriausybė dirbs, iki kada premjerė pateiks atsistatydinimą visos Vyriausybės. Nebent anksčiau išsispręstų kažkas Seime“, – taip pat akcentavo Seimo pirmininkė.
Todėl parlamento vadovė akcentavo apskritai nebematanti poreikio svarstyti individualių ministrų atsistatydinimo klausimą.
Įvertino G.Nausėdos poziciją dėl Civilinės sąjungos
V.Čmilytė-Nielsen, kalbėdama apie Civilinės sąjungos įstatymą, teigė, jog jai norėtųsi, kad prezidentas Gitanas Nausėda už žmogaus teisių gynimą pasisakytų ne tik tarptautinėje arenoje, bet ir šalies viduje. Anot parlamento vadovės, tos pačios lyties partnerių palaikymas neatima ir nesumažina daugumos teisių.
„Mūsų prezidentas, kalbėdamas tarptautinėje arenoje, nuolat pabrėžia, ir man rodos teisingai, kad Lietuva yra vakarietiška valstybė, kad čia gerbiamos, ginamos žmogaus teisės“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen, pažymėdama, kad panašios pozicijos prezidentas turėtų laikytis ir šalies viduje.
„Ir, žinoma, norisi, kad lygiai tokia pati ji būtų ir vidaus politikoje, kalbant apie tuos klausimus, kurie svarbūs yra vienai ar kitai mažumai, ir kurie tikrai neatima ir nesumažina teisių daugumai“, – pabrėžė politikė.
Anot jos, antradienį Seime po svarstymo pritarus Civilinės sąjungos įstatymui, iki priėmimo stadijos jis dar gali keistis.
„Iki priėmimo stadijos, be jokios abejonės, gali būti pasiūlymų ir galutinis tekstas dar gali keistis, kaip ir bet kurio kito įstatymo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ketvirtadienį G. Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad prezidentas svarstys, ar pasirašyti nevienareikšmiškai vertinamą Civilinės sąjungos įstatymo projektą tik tada, kai Seimas galutinai apsispręs dėl šio teisės akto.
Pasak jos, parlamente kelią besiskinantis įstatymas yra „pradinėje stadijoje“ ir gali keistis. Todėl, tęsė A. Skaisgirytė, vertinti dabartinę projekto redakciją būtų neatsakinga.
ELTA primena, kad antradienį Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.
Svarstomu projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Civilinė sąjunga būtų apibrėžiama, kaip dviejų partnerių savanoriškas susitarimas, kuriuo jie siekia sukurti, plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Tokiu būdu, pasak projekto iniciatorių, būtų įtvirtintas lyčiai neutralios registruotos civilinės sąjungos modelis.
Visgi ne visi Seimo daugumos atstovai išreiškė palaikymą koalicijos partnerių „laisviečių“ prioritetiniam klausimui – dalis konservatorių ir liberalų balsavo prieš, susilaikė arba balsavime iš viso nedalyvavo.
Skeptiškai įstatymą vertina ir Seimo opozicija. Abejones dėl projekto ne kartą anksčiau yra išsakęs ir prezidentas.
