Kaip matyti naujausiuose reitinguose, šlovės spinduliuose kaitinasi opozicijos atstovai, o netinkamą strategiją politinės krizės metu pasirinkusiems konservatoriams saldžios dienos valdžioje beliks tik gražus prisiminimas.
„Mes galime beveik užtikrintai sakyti, kad, nesvarbu, kada rinkimai bus – dabar ar po metų – po jų mes matysime visiškai kitokį politinį paveikslą ir koaliciją“, – portalui lrytas.lt tvirtino pokyčius reitingų lentelėse įvertinęs politologas Ignas Kalpokas.
Partijų rikiuotėje – pokyčiai
Kilęs skandalas, rodos, kol kas dar nepalietė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP). Ši ir toliau laikosi pirmoje populiariausių šalies partijų lentelės pozicijoje, gerokai atitrūkusi nuo artimiausių konkurentų. Gegužę socialdemokratus rinkosi 18,1 proc. apklaustųjų – beveik tiek pat, kiek balandį (18,2 proc.).
Anot I.Kalpoko, socialdemokratų „nuodėmės“ savivaldoje tik dabar pradėjo lįsti į viešumą, todėl jų įtaką reitingams greičiausiai pamatysime tik kitą mėnesį.
„Vėlgi, yra ir partijos rėmėjų jautrumo tokiems dalykams klausimas. Tarkime, dešiniųjų rinkėjai standartiškai matomi kaip jautresni skaidrumo problemoms, korupciniams skandalams, tuo tarpu socdemų ir kitų partijų, kurios yra arba kairiosios, arba nenusakomos ideologijos, rinkėjai dažnai būna ne tokie jautrūs.
Taip, M.Sinkevičius yra aukštai partijos hierarchijoje, bet, natūralu, kad, kadangi jis nėra ministras, jis sulaukė ir sulauks mažiau dėmesio, apie jį bus mažiau kalbama žiniasklaidoje, tarp politologų ir pan. Tai gali padėti palįsti po radaru.
Kažkiek to poveikio bus, bet aš kol kas socdemų vietoje nedramatizuočiau situacijos“, – pastebėjo politologas.
Į antrąją vietą išsiveržė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), iš jos išstumdama konservatorius. Jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį, valstiečiams savo balsą atiduotų 9,4 proc. respondentų, balandį tokių buvo mažiau – 8,3 proc. apklaustųjų.
Trečiojoje pozicijoje įsitaisė ekspremjero Sauliaus Skvernelio vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Šį mėnesį savo simpatijas šiai politinei jėgai atidavė tiek pat respondentų, kiek ir praėjusį – 8,2 proc.
Iškart po demokratų rikiuojasi iš antrosios į ketvirtąją vietą nučiuožę konservatoriai. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) gegužę rinkosi 7,9 proc. apklaustųjų, kai balandį – 9,9 proc.
„Nematau prielaidų, kaip rinkimai – pirmalaikiai ar ne pirmalaikiai – galėtų išlaikyti konservatorius valdžioje. Vienintelis skaičiavimas, kuris galėtų būti – galbūt jie mąsto, kad dabar jie prarastų mažiau, nei po metų. Bet, kad kažkuris iš scenarijų taptų pergalingu konservatoriams – tikrai ne“, – aiškino I.Kalpokas.
Penktoje vietoje išlieka Liberalų sąjūdis, tiesa, sumažinęs savo gerbėjų gretas. Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, Liberalų sąjūdžiui savo balsą atiduotų 4,3 proc. apklausos dalyvių. Balandį tokių buvo 5,1 proc.
Kuo pasidžiaugti turi Darbo partija. Jos lyderis Andrius Mazuronis ne tik patenka tarp geriausiai vertinamų šalies politikų, bet ir pabudino politinę jėgą iš sąstingio. Gegužę už „darbiečius“ balsuotų 3,8 proc. respondentų, o dar balandį tokių buvo vos 2,5 proc.
„Viena vertus, šie pasikeitimai yra labiau paklaidos ribose ir patys savaime sunkiai ką nors pasakantys, bet, jei žiūrime į tendencijas, tai jos, ypač valdantiesiems, tikrai nėra labai geros. Socdemai nebesustiprėjo, bet išlaikė esamas labai stipriai dominuojančias pozicijas, o toliau iš esmės vyksta kova dėl antrosios vietos.
Toje kovoje dalyvauja demokratai, valstiečiai ir konservatoriai. Čia gali spręstis ir tam tikra būsimos koalicijos dėlionė. Ko gero, akivaizdu, kad, arba po pirmalaikių rinkimų, arba greičiausiai po kitų metų rinkimų būtent apie socdemus koalicija ir dėliosis.
Kitas blogas ženklas konservatoriams – jų koalicijos partnerių silpnumas. Matome, kad Liberalų sąjūdis labai grėsmingai balansuoja ties 5 proc. riba, Laisvės partijos reitingai neblizga jau kurį laiką“, – partijų rikiuotę apibendrino I.Kalpokas.
Koks populiariausiųjų penketukas?
Šiek tiek keitėsi ir populiariausių Lietuvos politikų penketukas.
Iš 27 reitinguojamų politikų šį mėnesį teigiamai buvo įvertinti penki – prezidentas Gitanas Nausėda, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Darbo partijos pirmininkas A.Mazuronis ir demokratų lyderis S.Skvernelis.
Būtent pastarasis iš penktosios vietos išstūmė partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovą Artūrą Paulauską.
„Įdomiausia pavardė šiame penketuke yra A.Mazuronio, turint omenyje, kaip prastai reitinguose atrodo Darbo partija. Žiūrint į asmeninį reitingą, situacija tikrai atrodo gerokai geriau. Aišku, galvojant apie tai, kad artėja prezidento rinkimai ir partija vis tiek turbūt kels pirmininką, čia yra jam šansas dar labiau sustiprinti savo pozicijas“, – pabrėžė politologas.
Pirmoje lentelės pozicijoje išlieka prezidentas G.Nausėda. Regis, jam pavyko atlaikyti praėjusį mėnesį patirtą reitingų smūgį dėl istorijos su Komunistų partija. Teigiamai šalies vadovą vertina 59,6 proc. apklaustųjų, neigiamai – 20,6 proc. Balandį pozityviai apie jį atsiliepė 54,5 proc. respondentų, neigiamai – 22,1 proc.
„Kuo toliau į praeitį eina Komunistų partijos skandalas, ir kuo daugiau mes turime priežasčių dabar kalbėti apie kitus dalykus, tuo tas populiarumas toliau stiprėja“, – atkreipė dėmesį I.Kalpokas.
Patogiai antroje vietoje jau kurį laiką įsitaisiusi V.Blinkevičiūtė toliau augina simpatikų gretas. Teigiamai socialdemokratų pirmininkę vertina 49,3 proc. apklausos dalyvių, neigiamai – 19,9 proc. Balandį teigiamų vertinimų skaičius siekė 47,1 proc., neigiamų – 22,9 proc.
„V.Blinkevičiūtė, kaip ir A.Anušauskas, yra tarsi visuomenės ramintojai. Jie, kai išeina į viešumą, dažniausiai kalba, kaip ką reikia pagerinti, A.Anušauskas pristato, ką daro karo kontekste, sako, kad, va, mes šitaip stipriname jūsų saugumą – ir vienas, ir kitas turi raminamąjį efektą, kaip geras dėdė ir gera teta“, – teigė politologas.
Pasitikėjimas augo ir S.Skverneliu. Šį mėnesį apie jį teigiamai atsiliepė 37 proc. respondentų, neigiamai – 34,8 proc. (balandį teigiamų vertinimų buvo 34,5 proc., neigiamų – 38,6 proc.).
Nealkoholinio šampano butelį iššauti progą turi ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Jau praėjusį mėnesį sugrįžęs į iki 2017 metų turėtą populiarumą (30,4 proc. teigiamų ir 43,8 proc. neigiamų vertinimų), jis dar labiau užsiaugino raumenis – teigiamai jį įvertino 33,6 proc. apklaustųjų, neigiamai – 40,2 proc.
Pasak I.Kalpoko, R.Karbauskio sėkmės paslaptis – patogi pozicija. Jis yra kritikuotojas „iš šono“, jam nereikia pateikti labai aiškių alternatyvų.
„Kitas dalykas, žmonės patys ieško alternatyvų, žiūri, kas galėtų būti tie žmonės, kurie yra alternatyva nepopuliariai Vyriausybei. Mes matome trijų pagrindinių opozicinių partijų vadovus – socdemų, demokratų ir valstiečių – populiariausiųjų reitinge“, – dėstė I.Kalpokas.
Be kita ko, anot jo, pastaruoju metu R.Karbauskis save pozicionuoja labai konkretaus elektorato atžvilgiu.
„Jis bando taikyti į Šeimų maršo, tradicinių vertybių gynėjų elektoratą, kuris ne visada turi stabilią politinę atramą. Šeimų sąjūdis kalba, kad jie kurs politinę partiją, bet kol kas jie neturi politinės atramos. Tai čia R.Karbauskis save bando pozicionuoti, sakydamas, kad aš asmeniškai ir visa LVŽS esame kūnas, kurio jums reikia“, – pažymėjo politologas.
Smūgis valdantiesiems
Visai kitokia situacija konservatorių ir Vyriausybės stovykloje. Apklausa buvo vykdoma pačiame „čekiukų“ skandalo įkarštyje, kai kantrybės netekusi I.Šimonytė su G.Landsbergiu pareiškė, kad Seimas turi skelbti pirmalaikius rinkimus, o jei ne – premjerė su visu Ministrų kabinetu trauksis.
Tokie ultimatumai rinkėjams nepaliko teigiamo įspūdžio – smuktelėjo ir pačios ministrės pirmininkės, ir konservatorių vedlio, ir praktiškai visų ministrų reitingai.
Vyriausybės vadovei I.Šimonytei palankumą gegužę išreiškė 22,2 proc. respondentų, neigiamai ją įvertino 57,5 proc. apklausos dalyvių (balandį teigiamų vertinimų buvo 27,9 proc., neigiamų – 53,3 proc.).
G.Landsbergį teigiamai vertina jau vos 16,5 proc. apklaustųjų, neigiamai – 65,2 proc. Prieš mėnesį teigiamai TS-LKD pirmininką įvertino 18,5 proc. respondentų, neigiamai – 64,4 proc.
Iš ministrų didžiausią smūgį patyrė jau pasitraukusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Ji tapo viena nepopuliariausių šalies politikių – prasčiau už ją vertinamas tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas Waldemaras Tomaszewskis.
Teigiamai J.Šiugždinienę vertina tik 6,8 proc. apklausos dalyvių (14 proc. balandį), neigiamai – 62,3 proc. (39,7 proc. balandį).
„Pusiau humoro forma J.Šiugždinienę galima pasveikinti – pagaliau yra konservatorius, mažiau populiarus už G.Landsbergį, kas savaime jau yra šioks toks pasiekimas“, – juokavo I.Kalpokas.
Kaip nurodė politologas, naujausi reitingai akivaizdžiai parodo, kad konservatoriai „čekiukų skandalo“ įkarštyje ėmėsi netikusios strategijos ir užuot įtampas numalšinę, jas tik dar labiau pakurstė.
„Iš tiesų matome labai aiškų kontrastą, kai tarp geriausiai vertinamų, su A.Anušausko išimtimi, dominuoja opozicijos atstovai, o, jeigu mes pasižiūrėtume į pačią apačią, vėlgi, su viena W.Tomaszewskio išimtimi, turime mūsų valdančiųjų atstovus.
Tai irgi savaime turėtų būti indikacija jiems, kad tai, ką jie dabar kalba apie mandato ir pasitikėjimo pasitikrinimą, viskas kaip ir aišku, nėra ką čia per daug tikrintis. To pasitikėjimo nėra ir čia yra dar viena jų pasirinktos strategijos problema“, – konstatavo jis.
Politinė krizė atsispindi šalies institucijų vertinime
Nusivylimas neskaidriai naudotų tarybos nariams skirtų išmokų sukelta politine krize jaučiamas ir žvelgiant į institucijas. Žmonių pasitikėjimas menko tiek savivalda, tiek Vyriausybe, Seimu bei partijomis.
Savivaldybėmis pasitiki 28,1 proc. apklaustųjų, nepasitiki – 24,6 proc. Dar prieš mėnesį pasitikėjimas siekė 34 proc., nepasitikėjimas – 22,4 proc.
Savivaldos išmokų skandalui palietus ir tris Vyriausybės ministrus, sumažėjo pasitikėjimas ir šalies Ministrų kabinetu. Gegužę pasitikėjimą juo išreiškė 11,8 proc. respondentų (16,9 proc. balandį), nepasitikėjimą – 48,8 proc. (45,8 proc, balandį).
Kliuvo ir Seimui. Mūsų parlamentu pasitiki tik 8,5 proc. apklausos dalyvių, nepasitiki – 60,5 proc. Praėjusį mėnesį Seimu pasitikėjo 10,8 proc. respondentų, nepasitikėjo – 59,4 proc.
Visuomenė nusivylusi ir politinėmis partijomis. Jomis pasitiki vos 6,2 proc. apklaustųjų, nepasitiki – 59,2 proc. Balandį šie skaičiai atitinkamai siekė 7 proc. ir 59,2 proc.
