Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ diskutavo Laisvės frakcijos narys ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.
Kaltina dėl pasirinktos strategijos
Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta ir tos pačios lyties asmenų partnerystė.
Vienas pagrindinių partnerystės klausimo Seime palaikytojų, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T.V.Raskevičius svarstė, jog politinė valia dėl šio įstatymo parlamente per daug nepakito, tačiau tam tikras įdirbis jau davė rezultatų.
„Nepasakyčiau, kad valia yra pasikeitusi. Yra ženkli parama šitam įstatymo projektui Seime, bet ji nėra triuškinanti.
Mes nekalbame apie 80 ar 90 balsų palaikymą – mes balansuojame toje riboje tarp 60 ir 70 balsų. Teigiamą rezultatą sąlygoja mūsų įdirbis šioje srityje, balsų skaičiavimas ir tinkamo momento išnaudojimas.
Panašios strategijos laikysimės ir planuodami priėmimą, taip pat bandydami įtikinti ir papildomus Seimo narius palaikyti šį niekam nieko nekainuojantį, tiesiog teisinę apsaugą ginantį įstatymo projektą“, – aiškino parlamentaras.
Kada Civilinės sąjungos klausimas grįš į Seimą galutiniam balsavimui, T.V.Raskevičius kol kas neatsakė.
„Tai priklausys nuo aplinkybių ir bendros atmosferos Seime“, – patikino jis.
Tam, kad Civilinės sąjungos įstatymas būtų priimtas, reikės bent 71 Seimo nario balso. Savo ruožtu valstietė A.Norkienė svarstė, jog parlamente keičiasi ne palaikymas šiam klausimui, o taktika.
„Aš manau, kad yra labai negražu iš vakaro išimti iš darbotvarkės, tada ryte pasiūlyti, vėl įtraukti, ir taip daliai Seimo narių nesudaryti galimybės išreikšti savo valios. Priėmimas, žinoma, viską parodys, bet nemanau, kad viražai su išėmimu ir įdėjimu prideda solidumo įstatymo projekto rengėjams.
Manau, parlamente diskusijos apie tai turėtų būti aiškios ir tikslios, kad žinotume, už ką mes balsuojame. O tokie žaidimai tikrai nėra gražūs – nemanau, kad jie duoda kokybės ir tam projektui. Norėtųsi, kad visi žinotume, kada balsuojame, ir išreikštume savo valią“, – akcentavo A.Norkienė.
T.V.Raskevičius savo ruožtu iš karto pridūrė, kad apie vieną svarbiausių Laisvės frakcijos darbotvarkės klausimų parlamento kolegos turėjo žinoti dar praėjusią savaitę.
„Man iš tiesų apmaudu nuolat klausytis opozicijos pasibėdavojimų, kad visada yra netinkamas laikas, arba daroma kažkaip ne taip, kaip jie norėtų, kad būtų daroma. <...> Ir pateikimo, ir svarstymo stadijoje šiam projektui buvo pritarta, ir akivaizdu, kad tam yra tinkama politinė parama ir palaikymas.
Palinkėčiau opozicijai konstruktyviai dirbti savo darbą, vykdyti savo konstitucinę priedermę dalyvauti posėdžiuose ir tą palaikymą arba nepalaikymą mobilizuoti, o ne kaltinti valdančiuosius, kad jie sugeba susirinkti balsus vienam arba kitam įstatymo projektui“, – ragino „laisvietis“.
Susikirto ir dėl visuomenės nuomonės svarbos
Nors premjerė Ingrida Šimonytė yra pasakiusi, kad partnerystės neįteisinusi Lietuva dėl to sulaukia pastabų ir iš užsienio partnerių, T.V.Raskevičius svarstė, jog Civilinės sąjungos įstatymo projektas reikalingas ne užsienio partneriams, o visų pirma Lietuvos gyventojams.
„Tie, kurie gyvena kartu, veda namų ūkį, yra nesusituokę ir jiems reikalinga teisinė apsauga. O tai, kad Lietuva nori save matyti kaip demokratinę Vakarų pasaulio valstybę, o ne žvalgytis į rytus, manau, yra labai natūralu, nes mūsų saugumo, nacionaliniai interesai yra būtent ten“, – pažymėjo parlamentaras.
LVŽS narė A.Norkienė pritarė, jog politikai turi įsiklausyti į visuomenės nuomonę, tačiau kartu T.V.Raskevičiui ir įgėlė – esą net 72 procentai apklaustųjų šalies gyventojų šio įstatymo nenori.
„Visuomenė partnerystę vis dar vertina nepalankiai. Sureguliuoti teisinius ir ekonominius aspektus galima – mes turėjome ir siūlymų dėl artimojo ryšio, susitarimo dėl bendro gyvenimo įstatymą, tiesiog jūs matote vieną kelią, o mes matome kitą. Ir taip, mūsų visuomenė apie tai kalba, ir 72 procentai pasisako, kad nereikia šito projekto“, – dėstė Seimo narė.
T.V.Raskevičius savo ruožtu akcentavo, kad su visuomene labai svarbu ne tik kalbėtis, bet ir aiškinti jai tokio įstatymo naudą. Tačiau, anot jo, dalis politikų, skleisdami melagienas ir netikslią informaciją, tik dar labiau skatina žmonių susipriešinimą.
„Man atrodo, kaip įstatymų leidėjui, pagrindinė priedermė yra priiminėti tokius įstatymus, kurie gerina bendrą klimatą visuomenėje, ypatingai tais atvejais, kai mes nekalbame apie kažkokius papildomus kaštus.
Sutinku – gali būti įvairių požiūrių ir nuomonių, bet žinote, jei mes šiandien paklaustume Lietuvos visuomenės, ar ji pritartų mirties bausmės grąžinimui, tikriausiai gautume teigiamą atsakymą.
Tai nemanau, kad sprendžiant žmogaus teisių klausimus, visuomenės nuomone išimtinai reikėtų vadovautis. Būtina įvertinti ir kitus argumentus“, – dėmesį atkreipė Laisvės frakcijos narys.
Pasak T.V.Raskevičiaus, tos valstybės, kuriose partnerystės ir kitų žmogaus teisių klausimai yra reglamentuoti ir „sutvarkyti“, dažniausiai yra ne tik turtingesnės, bet žmonės ten yra laimingesni ir emociškai stabilesni.
Primename, jog antradienį Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Už balsavo 60 Seimo narių, prieš – 52, susilaikė 3 parlamentarai. Valdančiųjų teigimu, šis projektas yra kompromisinis iniciatyvos teisiškai reglamentuoti tos pačios lyties porų civilinius santykius variantas.
Tiesa, ne visi valdančiosios koalicijos partneriai balsavo už įstatymo projektą. Konservatorių frakcijoje prieš balsavo Antanas Čepononis, Algis Strelčiūnas, Valdas Rakutis, Antanas Matulas, Paulius Saudargas, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Justinas Urbanavičius, Angelė Jakavonytė, Edmundas Pupinis, o susilaikė Dainius Kreivys ir Andrius Kupčinskas.
Liberalų sąjūdžio frakcijoje prieš balsavo Jonas Varkalys ir Ričardas Juška, susilaikiusiųjų nebuvo. Tuo tarpu Laisvės frakcijoje balsavusių prieš šį įstatymo projektą ir susilaikiusiųjų nebuvo.
Visgi kai kurie valdantieji balsavime nedalyvavo. Pavyzdžiui, konservatorius Mindaugas Skirtulskas balsavo už civilinės sąjungos įtraukimą į darbotvarkę, tačiau balsavime nepasirodė.
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio narys Viktoras Pranckietis balsavo prieš klausimo įtraukimą į darbotvarkę, tačiau balsavime taip pat nepasirodė.
