Milžinišką renginio svarbą akcentavę valdantieji tikina nematantys problemos, kad jau kitą dieną po aukščiausių Aljanso vadovų susitikimo atiduos savo įgaliojimus, tačiau kitokios nuomonės laikosi politikos ekspertai.
Pozicija bus silpnesnė?
„Istorinis“, „ypatingos reikšmės“, „didžiausio masto renginys Lietuvos istorijoje“, – tokiais žodžiais liepos viduryje Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą iki šiol apibūdino šalies valdantieji.
Visgi, ir šis renginys, panašu, nesutrukdys konservatorių plano inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, o nepavykus – premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinti.
„NATO summitas (viršūnių susitikimas, – aut.past.) yra svarbus valstybės uždavinys, ir, mano vertinimu, yra svarbu, kad NATO summito metu nebūtų keliama klausimų dėl to, ar valstybė turi visus pilnus įgaliojimus turinčią Vyriausybę“, – sakė užsienio reikalų ministras G.Landsbergis.
Paklaustas, kaip Lietuvos įvaizdį ir šalies įtaką susitikimo metu pakeis tai, kad derybose dalyvaus laikini, ant sukrautų lagaminų jau sėdintys ministrai, G.Landsbergis teigė pažadantis, kad „to tikrai nebus“.
„Priešingai – esu aiškiai pasakęs, kad NATO summito metu jokių lagaminų ar ant jų sėdinčių ministrų tikrai nebus“, – tikino G.Landsbergis.
„Tai bus visus įgaliojimus turinti Vyriausybė, kuri atidirba savo įgaliojimus ir tada juos grąžina“, – pridūrė jis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas svarstė, kad toks valdančiųjų kalbėjimas nėra naivus, nes, anot jo, patys valdantieji puikiai supranta situaciją.
„Tai toks apgaulingas savęs ir kitų raminimas. Akivaizdu, kad NATO viršūnių susitikimas yra ne tik tai, kad mes suorganizuojame renginį, gražiai priimame svečius ir tada galime atsistatydinti ramiai. Tai iš tiesų bus susiję su ilgalaikiais įsipareigojimais, kuriems būtinas politikos tęstinumas.
Jeigu įsipareigojimus prisiima Vyriausybė, kuri kitą dieną po susitikimo atsistatydins, tai apie kokį solidumą tiek partnerių akyse galima kalbėti, tiek apskritai apie įsipareigojimų tvarumą?“ – klausė I.Kalpokas.
Anot politologo, gerai bent tiek, kad tarp pagrindinių politinių jėgų esminių ginčų dėl užsienio ir saugumo politikos tikslų nėra.
„Tačiau bet kokiose derybose NATO viršūnių susitikime mūsų valstybės atstovų pozicija bus silpnesnė, nes visi puikiai supras – ką čia su tais lietuviais reikia kalbėtis, jeigu vis tiek reikės netrukus perkalbėti.
Tai sudėtinga situacija, kai mes daug dirbome ir labai džiaugėmės, kad NATO viršūnių susitikimas bus pas mus, kad tai suteiks mums daug tarptautinio svorio, o dabar į visa tai spjauname, sakome, kad mums viso to nereikia, kad mums įsižeidimas dėl vietinių čekučių yra svarbiau“, – stebėjosi I.Kalpokas.
Nesutarimai – ir tarp tos pačios partijos narių
Sudėtinga šią situaciją vadina ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
Nors politinis stabilumas vieno iš esminių įvykių nepriklausomos Lietuvos istorijoje būtų itin svarbus, visgi, politikos analitikas pabrėžė, kad ir kitose valstybėse išskirtinių renginių metu išpuola ir eiliniai rinkimai, griūna ir vyriausybės.
„Galima palyginti su šalies pirmininkavimu Europos Sąjungai – viskas mažiau susitelkia į vieną konkretų renginį, bet iš esmės atsakomybė šaliai dar didesnė. Paprastai pirmininkavimo grafikai sudaromi gerokai toliau į priekį, ir niekas rinkimų datų pagal tai nestumdo“, – pastebėjo M.Baltrukevičius.
Tiesa, jis pabrėžė, kad konservatorių partijos inicijuojami pirmalaikiai rinkimai ar Vyriausybės atsistatydinimas nėra neišvengiamas ir nėra diktuojamas rinkimų ciklo logikos.
M.Baltrukevičius teigė abejojantis, kad tai, jog susitikime Lietuvai atstovauja techniškai laikinai pareigas einantys ministrai, ypatingai pakenks Lietuvos reputacijai, tačiau toks nestabilumas gali apsunkinti visus kitus procesus, į kuriuos įsitraukę daugybė skirtingų institucijų.
„Suorganizuoti tokio lygio renginį yra didelė atsakomybė ir didelis iššūkis valstybei, pasiruošimas vyksta iš daugybės skirtingų pusių. Tai ne tik krašto, apsaugos ministerijos – svarbus ir ūkinis pasiruošimas.
Ne veltui Vilniuje tiek gatvių remontų vyksta. Aišku, kad stabilumas tokiose situacijose yra labai svarbus“, – pabrėžė jis.
Vertindamas, kaip šalies ministrai gali kokybiškai dalyvauti derybose, pavyzdžiui, dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje ar pagalbos Ukrainai, kai jau yra susikrovę lagaminus ir neketina šių įsipareigojimų vykdyti, M.Baltrukevičius svarstė, kad aktualiausiais Lietuvai klausimais yra platus politinis sutarimas, tad ir politikos tęstinumas yra įmanomas.
„Yra nesutarimų dėl tam tikrų detalių, pavyzdžiui, Kinijos klausimas pastaruoju metu buvo aštresnis, tačiau strateginiais, Lietuvos kaimynystės klausimais yra gana platus sutarimas tarp skirtingų politinių jėgų“, – teigė jis.
Be to, M.Baltrukevičius priminė, kad, pavyzdžiui, dėl Vokietijos brigados klausimo nesutarimų ir išsakomų skirtingų pozicijų buvo galima matyti ir tarp tos pačios partijos ministrų – G.Landsbergio ir Arvydo Anušausko.
Ir, nors politikos tęstinumas valstybei yra naudingas, bet kokiu atveju Lietuvos valdžia kitais metais jau bus kita.
„Vėliausiai 2024 metų spalį yra Seimo rinkimai, tad Vyriausybė keisis bent jau tada ir kažkas kitas turės ateiti į valdžią. Aišku, negalime atmesti, kad vėl bus konservatorių Vyriausybė, nors dabar tam neatrodo labai dideli šansai.
Tačiau ir tada viskas turės judėti į priekį“, – pabrėžė M.Baltrukevičius.
