Parlamento vadovė pripažįsta, kad įtampa, kurią tik dar labiau pakurstė savivaldybių tarybų narių išmokų skandalas, jau jaučiama ir koalicijos viduje, tačiau jos vadovaujamas Liberalų sąjūdis išankstinių Seimo rinkimų nepalaikys – tam tiesiog nemato pagrindo.
Politines aktualijas V.Čmilytė-Nielsen aptarė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“.
Logiką užčiuopia ne visur
Pirmiausia, kalbėdama apie savo vadovaujamos Liberalų sąjūdžio partijos deleguotą kultūros ministrą Simoną Kairį ir dėl jo taip pat kilusias abejones išmokų skandalo kontekste, V.Čmilytė-Nielsen svarstė, jog dabar kalbėti apie S.Kairio patraukimą iš Vyriausybės tiesiog nebebūtų prasmės.
„S.Kairys nuo pat pradžių ir man, kaip partijos pirmininkei, ir ministrei pirmininkei, kaip Vyriausybės vadovei, buvo pasakęs, kad iš esmės yra atviras įvairiems sprendimams. Tačiau, kiek pokalbių su juo esu turėjusi – o esu turėjusi ne vieną – man nekyla abejonių dėl S.Kairio sąžiningumo.
Ir dabar, kai jau ministrė pirmininkė yra įvardijusi labai aiškų terminą, kada atsistatydina ji, o, suprask, su ja ir visa Vyriausybė, svarstyti dar šiame etape atskirų ministrų atsistatydinimus ir S.Kairiui bėgti ar paskui J.Šiugždinienę, ar paskui G.Skaistę, aš, tiesą pasakius, prasmės nebematau“, – kalbėjo Seimo vadovė.
Anot V.Čmilytės-Nielsen, Kauno taryboje anksčiau dirbęs ir savo išlaidų čekiais pagrįsti negalintis dabartinis kultūros ministras turi pats įsivertinti, ar jis yra padaręs nusižengimą, ar ne. Todėl ji esą nemato pagrindo tam, kad S.Kairys grąžintų dalį lėšų į savivaldybės biudžetą, kaip tą padarė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Iš to, ką aš žinau, jo vertinimas yra tas, kad jis nėra nusižengęs. Pinigų atidavimas iš dalies ar tiesiogiai yra pripažinimas, kad kažkuri dalis pinigų buvo neskaidriai panaudota. Aš puikiai suprantu, kad gali būti situacija, kai žmogus, kuris 2019 metais baigė dirbti taryboje, iki 2023 metų čekių gali būti neišlaikęs. Tokią situaciją aš labai lengvai galiu įsivaizduoti“, – svarstė parlamento pirmininkė.
Tiesa, V.Čmilytė-Nielsen pridūrė, jog S.Kairys buvo pasirengęs atsistatydinti, jei to būtų paprašiusi premjerė I.Šimonytė ar jo partija.
„Aš bijau, kad G.Skaistė neuždarė abejonių tiems, kurie nori ja abejoti. Manau, kad šioje situacijoje yra klaidinga manyti, kad yra bet koks idealus sprendimas, kuris uždaro visas abejones – ar tai J.Šiugždinienės atsistatydinimas, ar G.Skaistės pinigų grąžinimas. (...) Kiekvienas veiksmas šioje labai bjaurioje situacijoje palieka abejonių šešėlį tiems, kas nori tuo abejoti“, – įsitikinusi Seimo vadovė.
Ji taip pat nepritaria pastarąsias dienas esą vyravusiai retorikai, kad Seime „nėra nė vieno švento“. Pasak V.Čmilytės-Nielsen, šešėlio užmetimas ant viso Seimo ir pasvarstymai, kuri institucija – Seimas ar Vyriausybė – yra blogesnė, jai yra nepriimtini.
„Aš siūlau atsargiai vartoti tokius žodžius kaip „pavogiau“, kadangi, jeigu yra pagrindo manyti, kad įvyko vagystė ar dokumentų klastojimas, tam yra atsakingos institucijos, kurios dabar jau tikrai tais visais atvejais ir kiekvienu iš jų atskirai užsiima. Jos jau atsakys į klausimus, ar įvyko vagystė, dokumentų klastojimas ar kita veika, ir kiekvienas politikas turės už tai atsakyti“, – pabrėžė politikė.
V.Čmilytė-Nielsen prisiminė ir tą penktadienio rytą, kai konservatorių pirmininkas G.Landsbergis išstojo prieš visuomenę ir pareiškė, kad siūlys pirmalaikius Seimo rinkimus ar net Vyriausybės atsistatydinimo scenarijų. Seimo pirmininkę tokia mintis nemenkai nustebino.
„Penktadienio ryte, kai G.Landsbergis savo spaudos konferencijoje įvardijo tokią mintį, kad reikia perkrauti visą politinę sistemą, pradedant kažkodėl nuo Seimo, mane šis jo pamąstymas taip pat nustebino, užklupo – man tai buvo naujiena.
Aš tuo metu buvau komandiruotėje Taline, tai besiruošdama susitikimams ten, na, pakėliau antakį. Iš pradžių tai atrodė kaip šiaip pamąstymas ir pasiūlymas iš koalicijos partnerių, bet vėliau jis nukeliavo į konservatorių prezidiumą ir tapo sprendimu, į kurį Liberalų sąjūdžio valdyba reagavo susirinkusi šeštadienį.
Nusprendėme, kad pirmalaikių rinkimų idėjos mes nematome pagrindo palaikyti, ir net jos logikos iki galo neužčiuopiame“, – prisipažino V.Čmilytė-Nielsen.
Konservatoriai „nėra paprasti partneriai“
Tokį nesikalbėjimą su koalicijos partneriais ji aiškina ir neeiline įtampa, kurią dabar esą jaučia visi.
„Aš matau pasikarščiavimą, dabar matau sukilusias emocijas, ir tai yra matoma plika akimi – tam nereikia turėti kažkokios insaidinės informacijos. Kalbant apie nuovargį, o kaip galėtų būti kitaip, kai premjerė vadovauja Vyriausybei laikotarpiu nuo 2020 metų rudens? Visi yra pavargę, tai yra natūralu, visiems yra susikaupusios įtampos, tai irgi yra natūralu. Bet nesakyčiau, kad tai yra pasiteisinimas ar paaiškinimas.
Toks sprendimas buvo konservatorių prezidiumo – siūlyti pirmalaikių rinkimų, Vyriausybės atsistatydinimo scenarijų. Seimo pirmininkė galbūt čia nėra pagrindinis adresatas, ir sakyčiau, kad taip, konservatoriai nėra paprasti partneriai, kaip, matyt, ir kiti jų vietoje nebūtų paprasti partneriai. Politikoje, manau, paprastumo ieškoti nėra ko“, – aiškino Seimo vadovė.
V.Čmilytė-Nielsen neabejojo, kad I.Šimonytė savo žodžio laikysis, ir neįvykus išankstiniams Seimo rinkimams pasitrauks.
„Iš to, ką aš girdėjau, ir iš to, ką aš matau, aš tikrai, tikėdama ministrės pirmininkės žodžiu, daryčiau išvadą, kad ji trauksis, jei Seimas neapsispręs dėl pirmalaikių rinkimų“, – pažymėjo ji.
Tačiau patys liberalai už pirmalaikius rinkimus žada nebalsuoti.
„Ne, valdyba priėmė sprendimą, kad nemato pagrindo eiti į pirmalaikius rinkimus. Mes jų nebijome, būtume pasiruošę juose dalyvauti (...), bet poreikio matyti pirmalaikius rinkimus kaip sprendimą savivaldybių tarybų narių apmokėjimo problemos, aš tikrai nematau“, – dėstė Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė.
Paklausta, ar ši valdančioji dauguma išlaikė skaidrumo egzaminą, V.Čmilytė-Nielsen tikino, jog tą parodys rinkimai – nesvarbu, ar eiliniai, ar pirmalaikiai.
„Aš manau, kad atsakymą į tai pasakys žmonės, atėję balsuoti“, – pareiškė Seimo pirmininkė.
Tiesa, aiškaus atsakymo, kodėl tik dabar iškilo tokia ydinga savivaldybių išmokų praktika ir kodėl problemą atskleidė tik žiniasklaidos įsikišimas, pati V.Čmilytė-Nielsen dar neturi.
„Man irgi kyla klausimas, kodėl, pavyzdžiui, kontrolės mechanizmai nesuveikdavo. Turime suprasti, kad yra daug grandžių. (...) Aš neturiu galutinio atsakymo, bet pirmas atsakymas tas, jog negalima ir būtų labai klaidinga teigti, kad visose savivaldybėse vyko blogi dalykai. Negalima taikyti kolektyvinės atsakomybės, ir tai tikrai yra ydinga. (...)
Mūsų partijos merai turi labai aiškias, labai suprantamas ir skaidrias tvarkas, ir jiems nereikėjo papildomo tyrimo ar postūmio iš žiniasklaidos, kad taip būtų. Ir aš nustebau“, – sakė Seimo vadovė.
Visą pokalbį su V.Čmilyte-Nielsen stebėkite sekmadienį 16:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
