„Nežinau, ar tai rimtas pasiūlymas, nes rugsėjo 10 d. rinkimai reikštų, kad kampanija ir bendravimas su žmonėmis turėtų vykti kažkur tikriausiai paplūdimyje. Išankstiniai rinkimai tokiu atveju vyktų rugsėjo 5 d. ir, deja, ta data atrodo nevisai nuoširdžiai pasiūlyta“, – pirmadienį 15min.lt sakė A. Armonaitė.
Klausiama, kodėl konservatorių siūlymą vadina nenuoširdžiu, „laisvietė“ patikino, kad diskusijose su TS-LKD buvo sutarta rengti naujus rinkimus vėliau – rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės teigimu, rengiant rinkimus rudens pradžioje, partijos turėtų vykdyti kampaniją tuo metu, kai daugelis rinkėjų atostogaus ir nebus suinteresuoti naujos valdžios rinkimu.
„Gal taip ir nesakyčiau, jeigu nebūtų įvykęs pokalbis būtent konkrečiai apie tą datą. Aptarinėjant pirmalaikių rinkimų idėją, aš paprašiau kolegų nedaryti taip, kad Lietuva pirmalaikius Seimo rinkimus turėtų tada, kai nebus akmens ant akmens, visi ilsėsis, atostogaus, kažkokiais kitokiais rūpesčiais užsiiminės. Mane patikino, jog spalio pradžia – tiksliau, rugsėjo pabaiga buvo toks bazinis pasiūlymas“, – aiškino politikė.
„Dabar mes matome (rugsėjo – ELTA) vidurį. Vertinsime. Bet mano pirmas įspūdis toks, kad arba tai siūloma tikintis, kad Seimas nenubalsuos dėl pirmalaikių rinkimų, arba, nežinau, yra kažkokių kitokių motyvų“, – svarstė ji.
Nemano, kad situacija gali nuslūgti ir grįžti į status quo: labai daug visko prišnekėta
Tuo metu vertindama dabartinę ir ankstesnes šios Vyriausybės išgyventas krizes, ekonomikos ir inovacijų ministrė akcentavo, jog šį sykį visuomenės lūkestis dėl valdžios persikrovimo yra gerokai didesnis. Tai, pasak jos, yra įvairių pareiškimų apie atsistatydinimus pasekmė. Todėl kitaip nei 2021 m. pabaigoje, A. Armonaitė abejoja, ar Ministrų kabinetas gali išspręsti kilusį chaosą be jokių pasekmių ir grįžti į prieš kelias savaites buvusią situaciją.
„Man atrodo, kuo šis skandalas ar ši vidaus politikos krizė skiriasi nuo anos (trąšų skandalo – ELTA) – dabar yra labai labai daug visko prišnekėta. Ta prasme, kad yra sukelti lūkesčiai, kad vyks persikrovimas, kad atsistatydins premjerė ir t.t. Nežinau, kaip galima grįžti atgal į tą pačią situaciją prieš tris savaites. Aš tą sunkiai įsivaizduoju“, – apgailestavo A. Armonaitė.
Kaip skelbta anksčiau, kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.
Praėjusią savaitę registruotame nutarimo projekte, konservatoriai siūlo Seimui surengti naujus rinkimus rugsėjo 10 d.
Prezidentūra ragina Seimą tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo. Visgi, šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymi, kad abejones keliantys ministrai turėtų pasekti jo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš pareigų.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
