„Žinoma, tų pinigų skiriama daugiau, tačiau poreikiai, kurie yra apibrėžti, jie yra dar didesni. Dėl to aš sveikinu tokį jų pokytį“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė A. Anušauskas.
„Bet kokiu atveju, sveikinu tai ir tai yra irgi vienas iš pagrindų susitarimo papildymui“, – taip pat pažymėjo jis.
Pasak ministro, Vyriausybė žiūri į savo galimybes sudaryti kitų metų biudžetą, skiriant daugiau pinigų krašto apsaugai atsakingai.
Šeštadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavime priimta rezoliucija dėl Lietuvos gynybos ir saugumo, kurioje įsipareigota užtikrinti tvarų gynybos finansavimą, skiriant ne mažiau negu 3,5 proc. nuo BVP.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda išsakė lūkestį, kad ateinančių metų valstybės biudžete gynybos reikmėms bus numatytas panašus finansavimas bei išlaikoma galimybė krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. BVP.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, Seimas praėjusių metų lapkritį patvirtino 2023 metų biudžetą, kuriame numatyta galimybė krašto gynybai skirti iki 3 proc. BVP, tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP.
Pasak Vyriausybės, konkretus tokio skolinimosi poreikis paaiškės metų eigoje, o sąlygos (neviršyti deficito ir skolinimosi limito) dėl teigiamų tendencijų energetikos išteklių rinkose greičiausiai bus tenkinamos.
Praėjusiais metais Lietuvos asignavimai gynybai siekė 2,52 proc. BVP.
