Temperatūra kyla ne tik tarp valdžios bokštų ar parlamentinių politinių jėgų, bet ir valdančiųjų konservatorių stovykloje.
Jau praėjusią savaitę paaiškėjo, kad galbūt net trečdalis Seimo dešiniųjų frakcijos narių nepalaiko vadovybės užmojų surengti pirmalaikius Seimo rinkimus arba paleisti Vyriausybę.
Negana to, judėti ima ir plačiosios masės. Pradžią padarė sostinės Naujamiesčio skyrius, oficialiai pareikalavęs sušaukti partijos tarybos posėdį.
Kaip į tokį, regis, beprecedentį procesą reaguoja konservatorių viršūnės? Viena vertus, viešai nuolat kartoja, kad absoliučiai pritaria partijos tarybos sušaukimui ir netgi sveikina tai.
Bet prasiskverbia ir žinios, kad už uždarų durų partijos lyderiai elgiasi kitaip, – frakcijos posėdžiuose kategoriškai aiškina, jog jokio tarybos posėdžio nereikia, nes prezidiumas jau viską nusprendė.
Be to, vadovybė esą jau puolė spausti ir skyrius, kad jie šiukštu neparemtų iniciatyvos sušaukti tarybos posėdį.
Tačiau į rampos šviesą žengia vis daugiau kitų maištingai nusiteikusių konservatorių. Šią savaitę Palangos meras Š.Vaitkus supliekė partijos vadovybę taip, kaip seniai nedrįso niekas.
Š.Vaitkus apkaltino ją vaikišku ir netoliaregišku elgesiu, valstybės destabilizavimu ir kenkimu partijos įvaizdžiui ir paragino nedelsiant atšaukti visus sprendimus dėl pirmalaikių rinkimų.
Palangos meras net ėmė antrinti opozicijai, besišvaistančiai įtarimais, kad dešiniųjų viršūnės tiesiog nori „pabėgti“ slėpdamos kokius nors baisius dalykus, dėl kurių pačios ir yra kaltos.
Galiausiai dar kartą iššovė pats partijos patriarchas V.Landsbergis.
Jis paskelbė viešą laišką net prašydamas skyrių pagalbos – tą jo laišką jiems apsvarstyti.
O laiške V.Landsbergis supliekė planuojamą „ritualinį susideginimą“ ir paragino kuo greičiau sustoti ir baigti.
Pats toks viešo kreipimosi faktas netiesiogiai patvirtina kalbas, kad tarp V.Landsbergio ir partijos vadovybės įsiplieskė asmeninis konfliktas mėginant net riboti patriarcho galimybes pakalbėti partijos prezidiume arba kituose organuose.
Tiesa, idėjos paleisti Seimą tebeįsikibę dešiniųjų vedliai šią savaitę tarsi sulaukė papildomų argumentų – paaiškėjo naujų konkrečių duomenų apie tai, kaip kai kurie parlamentarai, būdami savivaldoje, naudojo išmokas.
Bene garsiausiai nuskambėjo dabartiniai „laisviečiai“ – išmanųjį laikrodį įsigijusi teisingumo ministrė E.Dobrowolska, naktines pavežėjų paslaugas pirkę V.Mitalas ir T.V.Raskevičius. Pastarasis keliavo iš LGBT bendruomenės pamėgto naktinio klubo „Soho“, kuriame, kaip aiškino pats, bendravo su savo rinkėjais.
Tačiau visi jie paknopstomis grąžino į biudžetą nedideles sumas, o Seimas klusniai parėmė į priekį judantį projektą, pagaliau numatantį daugmaž oraus ir suprantamo dydžio algas savivaldos politikams vietoj vokelius primenančių priedų.
Šiaip ar kitaip, tiek „laisviečiai“, tiek Liberalų sąjūdis dar kiečiau žada per balsavimą neparemti pirmalaikių rinkimų iniciatyvos.
Opoziciniai socialdemokratai vėl suka uodegą, dabar žadėdami taip pat jų neparemti, jei matys, kad idėjos neremia ir patys valdantieji.
Dešiniųjų koalicijos partneriai taip pat tvirtina, kad tuo atveju, jei po nesėkmingo Seimo balsavimo dėl rinkimų I.Šimonytė tikrai atsistatydins ir iš naujo reikės lipdyti ne tik Vyriausybę, bet ir koaliciją, pastarosios sutartis bus pasirašoma per daug kietesnes derybas.
Pavyzdžiui, „laisviečiai“ užsimena, kad jie į sutartį sieks įkalti lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą ir kitus jiems prioritetinius projektus.
Nieko keista, kad į avansceną šią savaitę vėl liuoktelėjo prezidentas G.Nausėda, – išsišaipė iš esą visiškai nesuvokiamų ir neadekvačių dešiniųjų viršūnėlių veiksmų.
Tačiau svarbiausia, jog G.Nausėda tiesiog stengėsi iššokti iš batų demonstruodamas, kad tuo atveju, jei Vyriausybė atsistatydins, jis iš dešiniųjų už viską atsiims su kaupu ir dar drėbtelės.
Prezidentas sutiko, kad tuo atveju, jeigu dešinieji į premjerus vėl siūlys I.Šimonytę, jie turi tokią natūralią teisę, tačiau taip aiškiai ir nepasakė, ar tam pritars.
Bet šalies vadovas kategoriškai pareiškė, kad Vyriausybėje tikrai neturėtų likti nei kultūros ministro S.Kairio, nei finansų ministrės G.Skaistės, kurie, kaip ir atsistatydinusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė, buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai ir galbūt neskaidriai naudojo išmokas.
Politikos užkulisiuose taip pat sklinda kalbos, kad Prezidentūra užkardą nuleistų net G.Landsbergiui, jei jis vėl žengtų į užsienio reikalų ministro krėslą.
Aistras pačių dešiniųjų viduje sukeltų ir krašto apsaugos ministro postas, kurį dabar užima su partijos vadovybe iki pašaknų susikirtęs A.Anušauskas.
Apibendrinant akivaizdu, kad I.Šimonytė arba su stebuklingu žiburiu surastas kitas dešiniųjų premjeras turėtų sunešioti ne vienas geležines kurpaites norėdami iš naujo sulipdyti koaliciją ir Vyriausybę.
Ar šios akivaizdžios grėsmės ir jau dabar matoma žala pačiai partijai nepaskatins konservatorių strategų vis dėlto atšaukti savo grasinimus ir apsimesti, kad jų net nebuvo? Ar neatsitiks taip, kad neįvyks net pirmasis dramos veiksmas – Seimo balsavimas dėl pirmalaikių rinkimų?
Galbūt, kaip ne kartą yra buvę mūsų politikoje, aistras iki raudonumo įkaitinę dramų karaliai ir karalienės vis dėlto nuspręs, kad geriau atsitraukus apsijuokti, nei rituališkai susideginti nežinant, ar pavyks iš tų pelenų pakilti.
