Tačiau, anot G. Landsbergio, tai padaryti būtų lengviau, jei pagrindines pozicijas Vilijos Blinkevičiūtės partijoje užimtų centro, o ne kraštutiniai kairieji.
„Manau, pagrindinė ambicija būtų tęsti darbus. (...) Formuoti arba būti formuojamoje koalicijoje. Manau, esminis aspektas yra, kokia konsteliacija susidėlios. Parlamentas greičiausiai bus stipriai, galbūt net išskirtinai stipriai, fragmentuotas, ypač kairėje pusėje. Labai sunku prognozuoti, kokios koalicijos gali dėliotis. Jeigu Tėvynės sąjunga turėtų galimybę kažkokia forma tęsti savo pradėtus darbus, tai (būtų gerai – „Delfi“)“, – interviu metu sakė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministro teigimu, siekiant užkardyti kelią radikalių partijų atėjimui į valdžią, TS-LKD yra pasiruošusi dirbti su plačiu politinių jėgų spektru.
„Siekiau formuoti tokią poziciją, kad Tėvynės sąjunga turi būti pasiruošusi (ir viduje, kad būtume pasiruošę psichologiškai) dirbti su plačiu partijų ratu. Tikrai neatmetu tokios galimybės, kad gali reikėti ir plačios koalicijos. Norint užkardyti kelią radikalioms jėgoms atsirasti koalicijose, vis dėlto gali atsitikti tokia situacija“, – kalbėjo TS-LKD lyderis.
Raudoną liniją brėžia ties R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“
Apie „Nemuno aušros“ keliamas grėsmes G. Landsbergis prabilo jau vasaros pabaigoje. Tuomet jis ragino tarpusavyje konkuruojančias partijas suvienyti jėgas, siekiant užkirsti kelią radikalių jėgų stiprėjimui bei išlaikyti tolesnę Lietuvos provakarietišką kryptį.
Likus mažiau nei savaitei iki rinkimų jis taip pat pabrėžia, kad, siekiant išvengti agresyvios bei antieuropietiškos politinės krypties, konservatorių bendradarbiavimo galimybių riba bus brėžiama ties R. Žemaitaičio vedama partija.
„Matant, kas vyksta kitose valstybėse Europoje – Prancūzijoje, kai kuriose Vokietijos žemėse, kokios diskusijos vyksta... Aišku, kad čia yra vertybinis valstybės apsisprendimas, kuria kryptimi judėti. Raudonąsias linijas kol kas brėžiu prieš vieną politinę kryptį – agresyvią, antieuropietišką, antivakarietišką, populistinę. Ryškiausiu tokios politikos simboliu yra tapęs ponas Žemaitaitis“, – teigė G. Landsbergis.
Jis neslėpė jaučiantis grėsmę dėl staigaus R. Žemaitaičio vedamos partijos išpopuliarėjimo. Anot ministro, „Nemuno aušrai“ patekus į antrąjį rinkimų turą, konservatoriai bendradarbiautų ir palaikytų partijas, einančias prieš šią politinę jėgą.
„Tiesiog manau, kad turime būti pasiruošę dirbti su tais, su kuriais sutartume dėl koalicijos, bendrų darbų ir galėtume užkardyti radikalų atėjimą į valdžią. Vienas iš jų, gal irgi nesulaukiantis labai daug dėmesio, bet, manau, kad yra tikrai svarbus, tai yra paremti socialdemokratus antruosiuose turuose, jeigu jie išeis prieš poną Žemaitaitį“, – sakė TS-LKD lyderis.
Neatmeta galimybės dirbti ir su socialdemokratais
Nors Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė V. Blinkevičiūtė ne kartą teigė nematanti galimybių po Seimo rinkimų eiti į koaliciją su TS-LKD, šios partijos lyderis neslepia, kad tokios sąjungos konservatoriai neatsisakytų. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad bendradarbiauti būtų lengviau, jei pagrindines pozicijas užimtų centro, o ne kraštutiniai kairieji.
„Jeigu tai būtų jų formuojama politinė sąjunga, tai, aš manau, tą tikrai būtų galima padaryti. Aišku, yra kitų iššūkių, tarkime, ponas Andriukaitis, jis turi stiprią europinę patirtį ir yra vienas iš nedaugelio dabar esančių lyderių, kuris ir ministerijai vadovavęs, ir eurokomisaru buvęs, tačiau jo pažiūros gal sudėtingiau suderinamos. (...) Jis yra socialdemokratų kraštutinis kairysis, tai būtų sudėtingiau tartis. Noriu tikėti, kad gal išliks centro kairieji centre, tada su jais mes matysime galimybių lengviau susitarti“, – sakė ministras.
G. Landsbergis abejoja, ar V. Blinkevičiūtė atsisakytų EP mandato
Vis dėlto jis neslėpė abejojantis, ar Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė V. Blinkevičiūtė laikytųsi duoto žodžio atsisakyti europarlamentarės mandato ir užimti premjerės postą sėkmės rinkimuose atveju.
„Labai neaišku, kokios yra kandidatūros. Lyg ir pasakoma, bet tik puse lūpų. Faktiškai atrodo, kad nėra aišku, kas tie lyderiai. Kaip čia būtų? Ar ponia Blinkevičiūtė tikrai grįžtų iš Europos Parlamento? Man asmeniškai dėl to dar yra likusių abejonių. Nesu iki galo įtikintas. Jos ryšys su Lietuva yra kitoks negu kitų politikų, labai daug laiko praleista Europos Parlamente. Dėl pono Palucko irgi iki galo neaišku“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Reitingai negąsdina: esame tokių dalykų matę
Remiantis naujausių apklausų duomenimis, TS-LKD užima antrą– trečią pozicijas. Vis dėlto G. Landsbergis priešrinkiminių reitingų nesureikšmina. Anot jo, tikrieji rezultatai gali smarkiai skirtis nuo pirmalaikių prognozių.
„Pirmiausia, reikėtų pasakyti, kad, turbūt, tokie priešrinkiminiai reitingai nebūtinai visą laiką tiksliai rodo prognozes. Esame tokių dalykų matę. Šiandien pasitikrinome 2020 metų rinkimų duomenis, tai, rodos, septyniais procentais paklaida buvo, – ganėtinai didelė. Kol kas ramiai žiūriu į tuos reitingus. Netgi tie, kurie suteikia pagrindo džiaugtis, reiškia vienintelį dalyką, – reikia toliau dirbti iki paskutinės dienos“, – teigė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
