„Situacija iš tikrųjų yra rimta ir užduotis tikrai yra sudėtinga. Teko kalbėti ir su Europos Komisijos vicepirmininku, ir sekmadienį, matyt, susitiksime su pirmininke U. von der Layen“, – antradienį dalyvaudamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Seimo frakcijos posėdyje ir kalbėdamas apie vidutinės trukmės finansų programą teigė G. Paluckas.
„(Su EK pirmininke – ELTA) kalbėsime apie vidutinės trukmės fiskalinį struktūrinį planą, kuriame ir atsispindės tam tikri planuojami valstybės įsipareigojimai. Europos Komisija puikiai supranta, kad vidutiniu laikotarpiu šalių biudžeto deficito taisyklė, tikėtina, bus traktuojama plečiamai, turint galvoje gynybos poreikius“, – atsakinėdamas į buvusios premjerės Ingridos Šimonytės užduotą klausimą aiškino jis.
Taip pat, anot G. Palucko, trumpuoju laikotarpiu atitinkamai augs ir valstybės skola. Tai, politiko teigimu, nėra išvengiama.
„Augtų ir be gynybos finansavimo didinimo, tačiau ekonominio augimo ir tam tikros mokestinės korekcijos, kurios ateis, jos tą einamąjį, natūralų deficitą šiek tiek mažins“, – teigė Vyriausybės vadovas.
„Uždavinys būtų rimtas bet kuriai – nesvarbu, ar dešinei, ar kairei – Vyriausybei per tokį trumpą laikotarpį sugebėti akumuliuoti tokias pinigų sumas neaukojant viešųjų paslaugų prieinamumo ar kokybės“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Po tokio VGT sprendimo TS-LKD prezidiumas paragino socialdemokratus imtis iniciatyvos ir atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl saugumo politikos. Konservatoriai siūlo dokumente įtvirtinti aiškų planą, kaip bus siekiama VGT tikslų.