Vos prieš kelias savaites į Baltuosius Rūmus sugrįžęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas atrodo ryžtingai nusiteikęs susodinti Rusiją ir Ukrainą prie derybų stalo ir užbaigti karą.

Prieš rinkimus karą per 24 valandas baigti žadėjęs D.Trumpas dabar kalba apie 100 dienų laikotarpį – viešumoje net pasirodė tariamas D.Trumpo „100 dienų taikos planas“, pagal kurį paliaubos būtų pasiektos per Velykas, o karas baigtųsi iki gegužės 9 dienos.

Tiek Ukraina, tiek JAV šio plano informaciją neigia, o Ukrainoje šiuo metu gyvenantis politologas Alvydas Medalinskas pastebėjo, kad antradienį D.Trumpo įvardytas noras iš Ukrainos gauti retuosius metalus, ką dar anksčiau jam pasiūlė pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, visus šiuo planus gali pakeisti.

„Paaiškėjus, kad D.Trumpas svarsto variantą Ukrainai teikti ekonominę, karinę pagalbą mainais už galimybę eksploatuoti Ukrainos gamtinius išteklius, ypatingai tuos retuosius metalus, ir matant Rusijos reakciją į tuos dalykus, galima suprasti, kad tos „100 dienų plano“ kortos gali būti dar kartą sumaišytos ir sukeistos“, – kalbėjo A.Medalinskas.

[[ge:lrytas:lrytas:36340499]]

Interviu naujienų portalui Lrytas metu A.Medalinskas papasakojo, kaip Kremlius reaguoja į D.Trumpo planus tiek dėl energetinio spaudimo, tiek dėl gamtinių išteklių, bei ką Ukrainai ir karo eigai reikštų toks susitarimas, taip pat kas galėjo nulemti pasikeitusią D.Trumpo poziciją Rusijos atžvilgiu bei kodėl JAV siekia prezidento rinkimų Ukrainoje.

– Prieš savaitę viešojoje erdvėje pasirodė tariamas D.Trumpo „100 dienų taikos planas“, kuriame įvardyti tam tikri žingsniai su datomis: vasario pradžioje – D.Trumpo ir V.Putino skambutis, kovo pradžioje – D.Trumpo, V.Putino ir V.Zelenskio susitikimas, Velykų dieną – paliaubos per visą fronto liniją. Balandžio pabaigoje būtų šaukiama „Tarptautinė taikos konferencija“ Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimui įtvirtinti, o karas būtų užbaigtas iki gegužės 9 dienos. Kiek tai gali būti tikras dalykas, kiek – dezinformacija?

[[ge:lrytas:lrytas:36339572]][[ge:lrytas:lrytas:36340343]][[ge:lrytas:lrytas:36341429]]

– Teko apie tai skaityti, bet neturime oficialaus patvirtinimo nė iš vienos pusės, kad tai yra tas tikrasis D.Trumpo „100 dienų planas“. Juo labiau po to, kas paaiškėjo šiandien (antradienį – aut.past.), ką parašė „Financial times“, kad D.Trumpas svarsto variantą Ukrainai teikti ekonominę, karinę pagalbą mainais už galimybę eksploatuoti Ukrainos gamtinius išteklius, ypatingai tuos retuosius metalus, ir matant Rusijos reakciją į tuos dalykus, galima suprasti, kad tos „100 dienų plano“ kortos gali būti dar kartą sumaišytos ir sukeistos. Nes dabar iš Rusijos pusės aiškiai matosi didžiulis, didžiulis nepasitenkinimas.

Iš kitos pusės, D.Trumpas specialiuoju pasiuntiniu Rusijai ir Ukrainai paskyrė K.Kelloggą, bet ar jam pavyks su V.Putino administracijos žmonėmis surasti bendrą kalbą, yra didelis klaustukas.

– Kokia buvo ta Rusijos reakcija į D.Trumpo pareiškimą apie retuosius metalus? Kaip tai vertina patys ukrainiečiai, ir kodėl, kaip jūs sakote, tai gali sumaišyti visas kortas?

– Kiek mačiau reakcijas Ukrainoje, tai yra savotiška laukimo zona, laukimo periodas, žiūrint, kaip Vašingtonas į tai reaguos. Kartais dar labiau vertinamas yra Vokietijos kanclerio O.Scholzo pareiškimas apie tai, kad tai yra egoistinis siūlymas.

Kita vertus, man labai įstrigo skaičiai, kurie, manau, yra esminiai, ir tada kyla klausimas – jeigu tokius dalykus Ukraina D.Trumpui pasiūlė, ar tai reiškia, kad D.Trumpas bus skatinamas dar pagelbėti Ukrainai atsikovoti prarastas teritorijas?

Skaičiuojama, kad okupuotose teritorijose yra retųjų metalų už 12,4 trilijonus dolerių. Žiūrint į šiuos skaičius, kyla klausimas – jeigu visi šie ištekliai yra pasiūlyti JAV ir D.Trumpo administracijai, kad ji juos eksploatuotų, ar nebus stimulo tame pačiame Vašingtone, kad Ukraina atsiimtų tas žemes, ypatingai kur tie trilijonai slypi.

– Minėjote didžiulį Rusijos nepasitenkinimą dėl šios galimybės. Ar Kremlius tokios perspektyvos išsigando?

– Kol kas tai matosi iš D.Peskovo komentarų. Reikia jų palaukti ir daugiau, manau, kad tuoj pasigirs ir Valstybės Dūmos komentarai, nebūtinai prezidento V.Putino, bet kokių nors deputatų, prokremliškų ekspertų ir kitų, ir matysime tas nuotaikas.

Bet D.Peskovas aiškiai sako, kad jam dar visiškai neaišku, kas tai per taikos planas. O dar prieš keletą dienų buvo daug optimizmo, kad JAV ir Rusijos administracijos pareigūnai jau ieško kontaktų vienas su kitu ir panašiai.

Iš tiesų šiame vadinamajame taikos plane gali slypėti daug dalykų, nes, priminsiu, tai yra paimta iš taikos pasiūlymo, kurį suformulavo prezidentas V.Zelenskis, matydamas, kad rinkimus laimi D.Trumpas. Šis vienas punktas (dėl retųjų metalų – aut.past.) buvo V.Zelenskio plane, ir čia jau tikras faktas.

Bet V.Zelenskio plane yra ir kitų labai esminių faktų, pavyzdžiui, kad JAV suteikia galimybę Ukrainai atakuoti Rusijos teritoriją. Taip, ten yra dar vienas labai svarbus punktas, kuris, kaip iš karto sakiau, buvo skirtas D.Trumpo pergalės atveju, kur pasakyta, kad Ukraina turi labiausiai patyrusią ir pačią didžiausią kariuomenę Europoje, kuri galėtų iš dalies pakeisti JAV karius, jeigu JAV bandytų dalinai trauktis iš Europos.

[[ge:lrytas:lrytas:36343791]]

Šia prasme, kalbėdami apie išteklių naudojimą, kol kas matome tik ledkalnio viršūnę, nes yra Ukrainos pageidavimas, kad tai būtų pastovi ekonominė, karinė pagalba, kol tie ištekliai yra. Manau, kad ta karinė pagalba neužsibaigtų tik ginkluotės teikimu, bet daug didesnėmis galimybėmis Ukrainai fronte.

– Pakalbėkime ir apie kitą priemonę, kurią įvardijo D.Trumpas. Jis pasakė, kad jeigu Rusija nesės prie derybų stalo, tai Rusijos energetikai bus daromas rimtas spaudimas, jis sieks mažinti naftos kainą. Ar yra kokių nors signalų, kad šios priemonės Kremlius baiminasi? Ir kaip apskritai vertinate dabar pasikeitusią D.Trumpo retoriką V.Putino atžvilgiu? Ar tai reiškia, kad V.Putinas nedaro to, ko D.Trumpas norėtų, o gal tai tik dalis D.Trumpo įvaizdžio?

– Tai, kad V.Putinas iš tiesų nenusiteikęs nutraukti karinių veiksmų, yra akivaizdu – ir V.Putino administracijos žmonės, ir pats V.Putinas to neslepia. Tik tiek, kad pats V.Putinas labai norėjo gauti galimybę iki gegužės 9 dienos vykdyti labai intensyvius karinius veiksmus, o po to galbūt spręsti kokius nors klausimus dėl sėdimo prie derybų stalo. Bet V.Putino administracija, aišku, tikėjosi, kad per tuos keletą mėnesių palauš Ukrainą.

Ir kažkuriuo metu atrodė, kad D.Trumpo administracija eina pasitikdama visus šiuos V.Putino norus, nes buvo prabilta apie tas 100 dienų. Jeigu tas 100 dienų išversime iš politinės kalbos, kas yra labai gražus terminas, pagal kalendorių po 100 dienų būtų buvusi balandžio pabaiga. Tai būtų visiškai atitikę V.Putino planus, kad karas užsibaigtų prieš gegužės 9 dieną, kad V.Putinas galėtų surengti didžiulį karinį paradą jau kalbėdamas apie pergalę ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Vakarus, pateikdamas save ant baltojo arklio. Dabar mes matome šiek tiek kitokią situaciją.

Ir jeigu kalbame apie D.Trumpo užsiminimus ir grasinimus apie energetiką, tai turėtume matyti ne tik Rusijos reakciją, bet visų pirma Saudo Arabijos reakciją. Saudo Arabija buvo kertinė valstybė, kai R.Reiganas norėjo palaužti Sovietų Sąjungą, kad naftos kainos kristų, ir kad kolosas ant molinių kojų – Sovietų Sąjunga – griūtų ekonomiškai neatlaikiusi viso šito svorio.

[[ge:lrytas:lrytas:36343774]]

Šia prasme situacija kol kas nėra adekvati, nes ir Saudo Arabija, ir Jungtiniai Arabų Emyratai, kitos OPEC šalys kol kas lyg ir nesutinka su D.Trumpo pasiūlymu, kalbant apie visus procesus, dėl ko naftos kainos galėtų labai stipriai kristi.

Bet kas žino – D.Trumpo administracija yra įjungusi tokią daugybę kombinacijų įvairių šalių atžvilgiu, kad gal bus atrasta kažkokių argumentų ir Saudo Arabijai, ir tada viskas kaip smūgis kliūtų V.Putinui. Bet kol kas šitą V.Putino poziciją saugo Saudo Arabija, jeigu kalbame apie naftos kainas.

– Tai kas galėjo būti tas lemiamas faktorius, dėl ko D.Trumpo administracijos požiūris pasikeitė?

– V.Putinas vis aiškiau ir aiškiau reiškė mintis, kad jie nesiruošia to karo baigti. Aišku, nežinome tų visų vidinių pokalbių, vidinių niuansų, kas su kuo kontaktavo, nes buvo rašoma, kad jau įvyko kažkokie kontaktai tarp Rusijos ir JAV, nors to telefono pokalbio kaip ir nebuvo. Iš kitos pusės buvo kažkokių užsiminimų, kad D.Trumpas ir V.Putinas bendravo dėl lėktuvo katastrofos, kur žuvo ir Rusijos dailiojo čiuožimo atstovai, kurie gyveno Amerikoje. Bet mes vis tiek nežinome, ar buvo koks nors bent mažytis pokalbis ta tema tiek kalbant apie pačius prezidentus, tiek ir jų aplinkos žmones.

Negalime šių dalykų fiksuoti, bet faktas tas, kad strategija, kurią prezidento V.Zelenskio administracija buvo numačiusi prezidento D.Trumpo pergalės atveju, rodo tam tikrus rezultatus. Vis dėlto tie pasiūlymai nenuėjo vėjais, net jeigu Vokietijos kancleris O.Scholzas juos laiko labai egoistiškais – ką padarysi. Į tarptautinę politiką atėjo ir labai didelis ekonominio išskaičiavimo niuansas.

Beje, reikia pasakyti dar vieną dalyką. Kalbame apie D.Trumpą ir retuosius metalus, bet kaip tik šiandien (antradienį – aut.past.) Verkhovna Rada ratifikavo susitarimą su Jungtine Karalyste dėl 2 mlrd. svarų sterlingų pagalbos suteikimo, kalbant apie priešlėktuvinę ir oro gynybos sistemas, ir jų galimą pirkimą. Tai yra kreditas – ne duodami pinigai. Atrodo, kad ateina dar vienas šio karo etapas, kai Ukrainai bus siūloma ne šiaip karinė ar ekonominė pagalba, o kreditai, finansai. Tai yra dar viena žiauri karo pusė.

– Dar kalbant apie JAV planus, D.Trumpo komanda išreiškė norą, kad Ukraina iki metų pabaigos surengtų prezidento rinkimus. Ar JAV nori patraukti V.Zelenskį? Žiniasklaidoje pastebima ir tai, kad dabar labai suaktyvėjo P.Porošenka, J.Tymošenko, V.Klyčko.

– Politinis gyvenimas reiškia, kad yra norinčių tapti prezidentais. Kiekvienas politikas turi interesą ką nors patraukti, jeigu pats gali ateiti į to politiko vietą. Bet, vėlgi, klausimas yra apie karą ir ar karo metu galimi rinkimai.

Man truputį keista buvo matyti visą reakciją, sakant, kad Vašingtono ir Maskvos požiūriai į rinkimus sutampa – kad būtų patrauktas prezidentas V.Zelenskis. Kiek mačiau pranešimus apie tai, ko JAV administracija reikalavo, tai yra rinkimai iki metų galo. Jeigu kalbame apie tai, kad per pusę metų pasiekiamas taikos procesas – net ne per šimtą dienų, o per pusę metų – tai teoriškai iki metų galo rinkimus galima surengti, nors, aišku, tai yra labai sudėtinga, kai tiek žmonių yra palikę šalį. Čia jau reikėtų jungti elektroninius rinkimus ir visa kita.

[[ge:lrytas:lrytas:36343796]]

Teoriškai tai įmanoma, bet tai nereiškia, kad patraukiamas prezidentas V.Zelenskis, nes V.Zelenskis taip pat turi šansą dalyvauti tuose rinkimuose. Kitas dalykas, jeigu kalbame, kad taikos procesui skirta pusė metų, vadinasi, tai vyktų prie prezidento V.Zelenskio ir gal net iki tų rinkimų būtų skatinamas variantas pasirašyti susitarimą. Arba, jeigu ne, tai tas susitarimas, dėl kurio bus sutarta, jį pasirašytų kitas prezidentas. Bet jeigu kas nors Maskvoje mano, kad jei bus J.Tymošenko, ar P.Porošenka, ar dar kas nors ir kad jiems dėl to bus lengviau susitarti ir kažką pasirašyti, tai jie labai labai klysta ir labai save apgaudinėja.

– Papasakokite apie dabartinę karo stadiją. Kaip reikėtų vertinti dabartinę karo padėtį?

– Padėtis labai sunki, bet reikia pabrėžti vieną dalyką. Kodėl Kursko operacija galėjo įvykti šią vasarą ar rudens pradžioje, nors Rusijos kariuomenė toliau judėjo ir užiminėjo vieną po kitos gyvenvietes Donbase, bet tik paskutinėmis dienomis pradėta kėsintis į tokius vidutinio masto miestus Donbase, kaip Kurachovas, Toreckas ir kiti? Taigi kokia buvo situacija?

Ukraina turėjo kelių mėnesių laikotarpį, kuriame galėjo vykdyti Kursko operaciją. Kursko operacija buvo nutaikyta į D.Trumpo išrinkimą, nes, jeigu D.Trumpas pasako tokią poziciją, kad kariniai veiksmai sustoja ten, kur jie yra, kur eina fronto linija, akivaizdu, kad V.Putinas niekaip nesutiktų sustabdyti karinių veiksmų, jeigu jis nekontroliuoja dalies Rusijos teritorijos.

Tokiu atveju viskas palankiau pasisuka Ukrainai, nes tada V.Putinas tampa nesukalbamas D.Trumpui ir tada V.Putinas spaudžiamas sėstis prie derybų stalo, o Ukrainai suteikiama daugiau ekonominės, karinės pagalbos. Ir dabar judama ta linkme, arba Ukraina bent jau turi galimybę išsikeisti tam tikras teritorijas Kurske, kurios yra labai strateginės Rusijai ir V.Putinui, į labai svarbias teritorijas, kurias V.Putinas yra okupavęs.

[[ge:lrytas:lrytas:36343792]]

Matėme visą periodą, kai mūšiai vyko dėl gyvenviečių, ir buvo priartėta prie vidutinio masto miestų prieigų, bet mūšiai dar neprasidėjo dėl tokių svarbių miestų, kaip Pokrovskas, visa Kramatorsko aglomeracija ir Slavianskas. Šia prasme Ukraina turėjo tam laiko. Aišku, gaila, kad karinės pajėgos tikrai buvo labai stipriai išsekintos, buvo didelis trūkumas ir žmonių, ir ginkluotės, bet tai buvo toks periodas, kuris vyko ir tęsiasi iki šių dienų.

Rusija irgi kaupia jėgas tam, kad darytų pilno masto karinę operaciją, bet matosi, kad jai tas labai sudėtinga. Jeigu Rusijoje šiomis dienomis priimamas sprendimas dėl to, kad net psichikos ligas turintys gali būti mobilizuoti, jau nekalbant apie įvairias kitas ligas, tai akivaizdu, kad ta mobilizacija ne tik Ukrainoje, bet ir Rusijoje juda labai sudėtingai, ir tai pilnai plataus masto karinei operacijai prieš Pokrovską ir Kramatorsko aglomeraciją yra labai sudėtingas uždavinys.

Štai ir esame šioje situacijoje, kai ir gali prasidėti diskusijos dėl derybų, nes Rusija yra nepasiekusi savo tikslų Donbase.

A. Medalinskas – apie D. Trumpo taikos planą: „Visos kortos gali būti dar kartą sumaišytos“