Ekspertai garsiai kalba, kad „Nemuno aušros“ lyderio teiginiai vis dažniau sutampa ir su Kremliaus propaganda, o šios informacinėje erdvėje – ir taip apstu.
Po R.Žemaitaičio pareiškimų apie Prezidentūrą Gitano Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas politiką ėmė lyginti su Rusijos propagandistais Marija Zacharova ir Dmitrijumi Peskovu.
Konstituciją pažeidęs politikas atvirai konfliktuoja ir su koalicijos partneriu Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis po eilinių R.Žemaitaičio skeptiškų pasisakymų apie paramą Ukrainai pasiūlė tiesiog nuvažiuoti į Rusijos užpultą šalį ir susipažinti su situacija.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas ir informacinių karų ekspertas Nerijus Maliukevičius atviras – kovotoju prieš sistemą apsiskelbusio R.Žemaitaičio retorika jau pasiekė kitą lygį.
„Ši kova su sistema dažnai peržengia racionalios kritikos ribas ir tampa manipuliacija emocijomis, sąmokslo teorijomis bei klaidinančiais naratyvais“, – Lrytas sakė N.Maliukevičius.
Propaganda ar įžūli manipuliacija?
Premjero Gintauto Palucko užnugarį ir toliau turintis R.Žemaitaitis kone kasdien patenka į žiniasklaidos antraštes, o savo idėjas skleidžia ir važinėdamas po regionus, kur susitinka su bendruomenėmis.
R.Žemaitaitis tapo ir viena priežasčių, kodėl Seimo pirmininkas S.Skvernelis pasiūlė surengti uždarą parlamento posėdį, kuriame kariuomenės atstovai pristatytų visuomenei neatskleidžiamą informaciją apie grėsmes Lietuvai, kariuomenės poreikius.
Ketvirtadienį prezidentas G.Nausėda pareiškė, kad R.Žemaitaitis dėl savo kalbų apie gynybos finansavimą turėtų sėsti į teisiamųjų suolą.
Kaip sako N.Maliukevičius, R.Žemaitaičio tikslas – net ir būnant valdančiojoje daugumoje, prieštarauti kone viskam, ką ji siūlo. O į šį lauką patenka ir nacionaliniam saugumui ypatingai svarbios iniciatyvos, tarp kurių – ir didesnis krašto gynybos apsaugos finansavimas.
„Tokie politikai ir tokios partijos, kaip R.Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ iš karto pasidaro labiau matomos, nes jie sukuria nuolatinę priešpriešą, kuri generuoja ne tik žiniasklaidos, bet visuomenės dėmesį, – Lrytas sakė N.Maliukevičius. – Net ir būdamas koalicijos partneriu jis toliau kovoja su sistema, įsivaizduojamais priešais, "landsbergiais" ir prieštarauja viskam, kas jo įsivaizdavimu yra sistemiška. Deja, populistiniams politikams nėra aktualu, ar nagrinėjamos problemos yra gyvybiškai svarbios saugumo prasme, visuomenei ar valstybei. Visos šios svarbios temos yra tinkamos jo prieštaravimams, ypač prioritetinės gynybos temos.“
V.Gavrilovo situacija – kitokia
Visuomenės kalbas bei žiniasklaidą užliejusi R.Žemaitaičio skandalinga retorika lyg nuskandino kitų politikų akibrokštus.
Neseniai garsiai nuaidėjo dabar jau buvusio finansų viceministro Valentino Gavrilovo skandalas dėl gegužės 9-osios minėjimo ir savo veiklos Kremliaus kontroliuojamoje interneto platformoje „Vkontakte“. Kurį laiką pasimuistęs V.Gavrilovas galiausiai atsistatydino.
Jo naudojimasis šia platforma sukėlė klausimų dėl politikų informacinio saugumo, tačiau N.Maliukevičius pabrėžia – tokia situacija jau iškrenta iš propagandos apibrėžimo, tačiau jai gali lengvai pasitarnauti.
„Jis, kaip tokio aukšto rango politikas, pasielgė neatsakingai, įsivėlė į Kremliaus kontroliuojamus socialinius tinklus. Tai yra kibernetinio saugumo iššūkiai, o ne propagandos išraiška. Jis naudojosi platforma „Vkontakte“ savo komunikacijai, dėl ko vėliau, atitinkamai, Kremlius turėjo galimybę rinkti informaciją bei taip jį paveikti“, – kalbėjo informacinių karų ekspertas.
Kovą prieš kenkėjus vertina gerai
Tačiau propagandinių pavyzdžių šalyje – apstu. Veikimo prieš Lietuvą byloje kaltinama Erika Švenčionienė, Kazimieras Juraitis ir kiti Algirdo Paleckio kiršintojų būrelio dalyviai – vienas geriausių pavyzdžių, kaip propaganda skverbiasi į visuomenę.
„Dalis žmonių ima tikėti „mesijais“, kurie žada išgelbėti iš ekonominių ar socialinių sunkumų. Be to, esminis veiksnys yra ir medijų raštingumas – kuo jis žemesnis, tuo lengviau žmonės tampa manipuliacijos įrankiais, – pabrėžė N.Maliukevičius. – Manau, jog šių veikėjų veikla yra pakankamai gerai suprantama, institucijos bei visuomenininkai su tuo pakankamai aktyviai „dorojasi“.
N.Maliukevičius pabrėžė, kad tvirtas vertybes turintiems žmonėms propagandos skleidėjai turėtų atrodyti absurdiškai, tačiau visuomenėje visada yra dalis žmonių, kurie sugeria šią gaunamą informaciją tarsi teisybę.
Pasak jo, čia būtina išskirti ir vieną svarbiausių svertų: „Nemažas faktorius – pasitikėjimas valstybės institucijoms, žiniasklaida. Kai pasitikėjimo nėra, jie ieško tam tikro išsigelbėjimo alternatyviose sferose.“
Propagandos keitimosi mechanizmai
Nors R.Žemaitaičio skandalų fone Kremliaus propagandistų kėslai yra tarsi mažiau matomi, N.Maliukevičius perspėja – jie niekur nedingo, o propagandos skleidėjai ne tik naudoja sau įprastus Kremliaus naratyvus „Rusija Ukrainoje kariauja prieš JAV“, „Savi šaudo į savus“ ar „Rusija laimi karą“, bet ir prisitaiko prie naujovių.
„Propaganda evoliucionuoja, keičia savo naratyvus. Pagrindiniai, šiuo metu esantys yra ne tie, kurie buvo nukreipti prieš dešimtmetį, dabar, bandoma kelti vidines įtampas, abejones dėl paramos Ukrainai bei sankcijų Rusijai taikymo“, – sakė N. Maliukevičius.
Jis pirštu rodo ir į Lietuvos pasienio regionus. Ypač ten, kur yra geriau pasiekiamos skaitmeninės Rusijos televizijos.
„Kartais ten geriau nei mūsų žiniasklaida yra matomi prorusiški televizijų kanalai. Pasienio regionai yra taip pat didžiulis iššūkis, informacinių atakų iš Rusijos ir Baltarusijos yra tikrai pažeidžiami“, – teigė ekspertas.
Dėl šios priežasties, pasak N.Maliukevičiaus, būtina nuolat kalbėti apie propagandos grėsmę.
„Yra dar to negirdėjusių, yra lengvatikių auditorijų. Tokia informacija staiga vėl išnyksta į tam tikrus informacinius burbulus, tiki tokiais (propagandiniais, – red.) ir atitinkamai elgiasi. Labai svarbu kartoti apie šabloninius Kremliaus naratyvus“, – teigė jis.
Svarstydamas, kodėl ir patys lietuviai pasirenka skleisti propagandą, N.Maliukevičius įvardijo keletą svarbiausių faktorių.
„Gyvenime daugelis dalykų daromi dėl piniginės naudos. Galbūt jie gauna už tai tiesioginį finansavimą. Sąmokslo teorijos yra kaip tam tikras pramogų verslas. Piniginis motyvas, propagandos skleidėjams, dažnai yra svarbiausias, – minėjo sakė N.Maliukevičius. – Pats efektyviausias propagandistas yra tas, kuris tuo tiki ir atlieka darbą nemokamai. Tačiau nemaža dalis yra įnikę į tą sferą dėl piniginės grąžos, savo ego patenkinimo.“
Rusijos ir Baltarusijos propaganda – viena mašina
Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) šią savaitę įspėjo, kad savaitgalį vykstant elektros sistemos sinchronizacijai su Europa tikėtinos ir informacinės atakos, ir fizinės diversijos.
Šeštadienį Baltijos šalys atsijungs dar nuo sovietinių laikų šalis saisčiusio BRELL energetikos žiedo, o sekmadienį įvyks prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų.
„Kai mes kalbame apie sabotažo atvejus su kuriais gali susidurti VSD, tai yra praktinis, fizinių resursų poreikis. Pirmiausiai, turi būti stiprinamos žvalgybos bei karinių jūrų laivybos pajėgos, – įspėjo N.Maliukevičius. – Kadangi Lietuva yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, Rusija laiko mus informacinio fronto linija.“
Lietuva pasiruošusi propagandinėms atakoms ir iš Rusijos, ir iš Baltarusijos. Pasak N.Maliukevičiaus, tiek karą Ukrainoje vykdančios, tiek Kremlių palaikančios Baltarusijos propaganda turi ir skirtumų, tačiau būtina suprasti svarbiausią aspektą: „Ši propagandos mašina veikia kaip vienas vienetas.“
Nors Baltarusijos režimas dažnai vykdo atskiras informacines operacijas, jos yra glaudžiai koordinuojamos su Kremliaus strategais. Propaganda nukreipta ne tik į opozicijos slopinimą, bet ir į Vakarų diskreditavimą.
„Net kai vyko protestai Baltarusijoje, iš Rusijos buvo siunčiami patarėjai, kaip efektyviai vykdyti propagandines kampanijas prieš opoziciją“, – pridūrė N.Maliukevičius.
Vieno vaisto nėra
Ekspertas pabrėžia, kad nėra vieno sprendimo, kuris galėtų sustabdyti propagandą.
Tačiau svarbu stiprinti visuomenės atsparumą per švietimą, žiniasklaidos raštingumo ugdymą ir nuolatinę dezinformacijos analizę.
„Turi būti neapsieita be visų kompleksinių priemonių, vykti aktyvus valstybinių institucijų įsitraukimas bei, žinoma, vykdomi dezinformacijos tyrimai, tam, kad mes geriau suprastume faktorius, kurie lemia ta tikrų žmonių grupių pažeidžiamumus, – kalbėjo Nerijus Maliukevičius. – Mes niekur nedingsime iš esamos kaimynystės, kai Rusija ir Baltarusija metai iš metų taiko tokias agresyvias informacines priemones prieš mus, turime būti apsiginklavę ir atsparesni tiek karine, tiek informacine prasme“, – pabrėžė ekspertas.