Į Simono Daukanto aikštės rūmus atvyko tik dviejų valdančiųjų partijų lyderiai – socialdemokratams atstovaujantis premjeras Gintautas Paluckas ir demokratams – Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Dar susitikimo išvakarėse „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad pats dėl šio pokalbio iš komandiruotės Briuselyje grįžti neplanuoja, kitų savo partijos atstovų deleguoti į Prezidentūrą taip pat neketina.
Toks sprendimas labai nepatiko ne tik pačiai Prezidentūrai, bet ir premjerui G.Paluckui, kuris šį R.Žemaitaičio žingsnį pavadino klaida.
Į susitikimą atvyko ir opozicinių partijų atstovai, tiesa, ne visos politinės jėgos atsiuntė savo pirmininkus.
Konservatoriams atstovavo išrinktasis jų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai – partijos pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis.
G.Nausėda: kai kurie aspektai gali šokiruoti
Po susitikimo prezidentas G.Nausėda pranešė, kad siekė sužinoti, koks partijų atstovų požiūris į susitarimo dėl nacionalinio saugumo stiprinimo pakeitimus, taip pat ir dėl sprendimų, kurie padėtų pasiekti VGT iškeltą tikslą dėl papildomų 12–13 mlrd. eurų.
„Džiaugiuosi galėdamas konstatuoti, kad prie stalo buvo labai konstruktyvi atmosfera, visi esame vienminčiai, visi norime, kad Lietuva gyventų saugiau ir kad Lietuva turėtų savo aiškų kelią bei poziciją šiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje“, – kalbėjo G.Nausėda.
Šalies prezidentas nurodė, kad su partijų atstovais kalbėjosi ir apie politinės padėties pokyčius.
„Kai kurie aspektai gali neraminti, kai kurie gali net šokiruoti, bet aš esu tolimas nuo apokaliptinių nuotaikų ir manau, kad taip, pasaulis tapo kitoks, geopolinės žaidimo taisyklės pasikeitė. Tačiau šioje vietoje svarbu suprasti, kad mes galime piktintis, galime turėti kitokią nuomonę, bet tuo mes pasaulio nepakeisime“, – pabrėžė jis.
Anot prezidento, Lietuva turi aiškiai suformuoti savo pozicijas Europoje, turėti savo nuomonę dėl svarbiausių dalykų, kaip parama Ukrainai, sankcijos agresoriui, derybų dėl taikos procesas ir jo sąlygos.
„Šioje vietoje visi mes sutarėme, kad negali būti jokių kalbų – Ukraina yra užpultoji šalis, Ukraina yra auka, ji didvyriškai kaunasi dėl savo ir mūsų visų laisvės“, – teigė prezidentas.
Tuo metu paklaustas, ar gali užtikrinti, kad neturi jokių signalų, jog amerikiečiai gali išvesti karius iš Baltijos šalių, G.Nausėda patikino, kad tokių indikacijų nėra.
„Taip, šiuo metu vyksta diskusijos dėl to, koks galėtų būti JAV įsitraukimas Europoje, tačiau manau, kad mūsų partneriai puikiai supranta, kad rytinio NATO flango saugumas yra bene kertinis viso NATO saugumo elementas, kadangi čia ir yra tos rizikos, susijusios su agresorių veikla“, – nurodė jis.
Pasak prezidento, šiuo metu vyksta diskusijos dėl Europos Sąjungos ir JAV bendradarbiavimo NATO rėmuose.
„Kreipiausi į mūsų kolegas, kad turime bet kokiomis sąlygomis išsaugoti kaip akies vyzdį transatlantinį bendradarbiavimą. NATO organizacija yra svarbiausias mūsų kolektyvinės gynybos mechanizmas. Darysime viską, kad po Hagos viršūnių susitikimo galėtume konstatuoti, kad NATO ne tik nesusilpnėjo, o sustiprėjo“, – dėstė šalies vadovas.
Uždaviniai Lietuvai
Tuo metu Lietuvos uždaviniai, anot prezidento, yra priimti sprendimus, kurie leistų sukaupti reikalingą finansinę sumą nacionalinei divizijai. G.Nausėda nurodė, kad pavasario sesijos metu pateiks du įstatymo projektus, kurie bus nukreipti į konkrečius sprendimus.
G.Nausėda įvardijo, kad šie projektai apimtų Lietuvos banko pelno įmokų į valstybės biudžetą modelio bei PVM mokėtojo statuso ir veiklos pakeitimus.
„Vienas projektas bus dėl Lietuvos banko skaitymo į biudžetą, nes dabartinis modelis atskaitymui yra nukreiptas į praeitį. Kai kuriais metais būna mažiau pelno uždirbta, o po to pelnas labai padidėja tais metais, už kuriuos yra skaičiuojami atskaitymai. Tai galimas dalykas, kad kartais išsikraipo ir neadekvačiai prisidedama prie valstybės biudžeto. Su Lietuvos banku jau esame pradėję konsultacijas šiuo klausimu.
Antras projektas yra susijęs su PVM mokėtojo statusu ir jo veiklos apribojimu tuo atveju, jeigu yra mokesčių grobstymo formų. Tuo atveju, jei yra įtarimų dėl galimo PVM grobstymo, turėtų būti griežčiau reaguojama į tokią veiklą – tai galėtų padėti užkardyti arba turėti tam tikrą prevencinį efektą galimiems mokesčių nemokėtojams“, – nurodė G.Nausėda.
Šalies vadovas dėstė, kad toliau intensyviai vyks diskusijos dėl gyventojų indėlių įveiklinimo per nacionalinį plėtros banką ILTE, mokant komerciškai patrauklias palūkanas. Taip pat bus kalbama dėl kaupiamųjų pensijų fondų didesnės turto dalies panaudojimą Lietuvoje, o ne užsienyje.
Pozityviai G.Nausėda atsiliepė ir apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) siūlymą parduoti arba išnuomoti dalį valstybinės žemės.
„Noriu pasakyti tik viena – pačioje pradžioje tikrai turėsime labiau naudotis skolinimosi instrumentais. Tokių instrumentų pasiūla šiuo metu tikrai didėja, akivaizdžiai matau, kaip keičiasi Europos Komisijos požiūris į deficito skaičiavimą, gynybos išlaidų traktavimą šiame kontekste.
Matau, kad tikrai norima ieškoti sprendimo Europos investicijų banko didesnio mandato suteikimo prasme, nukreipiant investavimo sumas ypatingai į karinės infrastruktūros statybą. Taip pat atsiveria Europos stabilumo mechanizmo panaudojimas.
Yra suvokimas, kad turime elgtis nestandartiškai, turime ieškoti kūrybingų sprendimų – tiek Europoje, tiek ypatingai Lietuvoje“, – teigė G.Nausėda.
Įgėlė R.Žemaitaičiui
G.Nausėda taip pat padėkojo visų į susitikimą Prezidentūroje atvykusių partijų atstovams ir turėjo žinutę susitikimą praleidusiam R.Žemaitaičiui ir jo vadovaujamai „Nemuno aušrai“.
„Visos partijos, nesidalindamos į opoziciją ar poziciją, šiandien labai konstruktyviai prie stalo kalbėjosi. Tiesą sakant, dabar taip skirstau mūsų politines jėgas: tos, kurios nori šaliai didesnio saugumo, ir tos, kurios žiūri kažkur į kitą pusę. Gal į Rytus, gal į Šiaurę, nežinau. Bet veikiausiai į Rytų pusę“, – kalbėjo G.Nausėda.
Tiesa, G.Nausėda tikino tokio R.Žemaitaičio žingsnio nesureikšminantis.
„Kaip matote, pokalbis buvo trumpesnis, taip kad nesureikšminčiau šito fakto. Turėjome neužsitęsusį pokalbį, konstruktyvius, o ne tik orą virpinančius pasiūlymus. Taip kad tiek žinių“, – sakė prezidentas.
S.Skvernelis: VGT sprendimai turi būti įgyvendinti
S.Skvernelis po susitikimo pasisakė labai lakoniškai – ilgalaikėje perspektyvoje planas yra skatinti Lietuvos ekonomiką, trumpalaikėje – surasti konkrečius finansavimo šaltinius, ką dabar esą aktyviai ir daro Vyriausybė.
„Matome, kad VGT sprendimai turi būti įgyvendinti, tam reikalui turi būti surasti pinigai. Pirmiausia, manome, kad jie turi būti uždirbti. Kalbant apie tvarų finansavimą, pinigai yra uždirbami skatinant mūsų ekonomiką, investicijas, yra Ekonomikos ministerijoje parengtas ambicingas planas, kaip būtų galima užsitikrinti tvarų finansavimą.
O kalbant apie trumpalaikes priemones, matome, kad ir Vyriausybė ieško sprendimų, aktyviai darbuojasi, yra konkretūs šaltiniai ir tie sprendimai bus surasti. Šalis turi būti pasiruošusi taip, kad nebūtų noro kėsintis ir išbandyti mūsų tvirtumą“, – nurodė S.Skvernelis.
G.Paluckas tikina, kad mokestinės permainos nebus dramatiškos
Premjeras G.Paluckas taip pat kartojo, kad gynybos stiprinimui yra reikalinga stipri ekonomika, todėl mūsų tikslas – kad kiekvienas gynybai skirtas euras suktųsi šalies viduje.
„Todėl, žiūrėdami į gynybos pramonę, skatinsime bendradarbiavimą, bendrų įmonių ir fabrikų kūrimą, kur bus gaminama mūsų kariuomenei reikalinga ginkluotė. Tikimės, kad tai padės ne tik kelti mūsų BVP, bet ateityje ši gynybos pramonės šaka leis uždirbti pinigus į biudžetą ir toliau stiprinti mūsų gynybos finansavimą“, – kalbėjo premjeras.
Žurnalistai paprašė ministro pirmininko patikslinti, ar galiausiai buvo apsibrėžtos konkrečios priemonės, kaip tas gynybos biudžetas galėtų augti. Šis visų atsakymų jis prašė laukti Seimo pavasario sesijoje, nes reikalingos papildomos diskusijos.
„Dėl priemonių, tikrai yra dalis, dėl kurios mes visi sutariame. Aš manau, kad trumpuoju laikotarpiu skolinimasis yra neišvengiamas ir tie instrumentai tarptautinių finansinių institucijų buvo įvardyti ir šiandien. Jie, matyt, yra ne ginčo objektas, o faktas.
Atitinkamai tvarios pajamos į biudžetą per tam tikrus mokestinius pakeitimus pareikalaus papildomų diskusijų, tačiau tam mes turėsime atskirą susitikimų raundą, nes mokestiniai klausimai bus pristatyti pavasario sesijoje“, – tvirtino G.Paluckas.
Kaip vieną iš gynybos finansavimo šaltinių premjeras įvardijo papildomą pajamų prieaugį, kurį, anot jo, generuos ne tik ekonomikos augimas, kuris bus nukreiptas į viešųjų paslaugų teikimą, darbo užmokesčio didinimą, bet ir mokestiniai pakeitimai, kurie leis tvariau ir stipriau finansuoti gynybą.
„Tai nėra naujų mokesčių forma, nors yra ir tam tikrų pamąstymų apie „nuodėmių mokesčius“ – cukraus mokestį saldintiems, energetiniams gėrimams. Toks modelis yra pasiteisinęs daugelyje Europos valstybių. Tačiau iki jo mes prieisime. Mes šnekame apie mums įprastus, suprantamus mokesčius, mokesčių tarifus, išlygas“, – vardijo jis.
G.Paluckas ramino, kad „mokestinės permainos nebus nei dramatiškos, nei drakoniškos, nemažins mūsų verslo konkurencingumo, mūsų vartojimo, mūsų asmeninių finansų taip pat stipriai nepalies“.
Vyriausybės vadovo buvo paprašyta įvertinti tai, kad prie stalo apie visus šiuos klausimus diskutuojant nesėdėjo nė vienas koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ atstovas.
G.Paluckas čia išliko nuoseklus – situacijos nedramatizavo.
„Nedramatizuoju, turėsime galimybę informuoti, papasakoti, padiskutuoti ir su koalicijos partneriais. Turėsime kitą savaitę susitikimą koalicinėje taryboje dėl mokesčių. Tikrai jokios dramos kol kas nematau. Girdėjau atvirkščiai, kad „Nemuno aušra“ pasisako už 4 proc. gynybai. Na, o 4 ar 5 proc., kokia forma, kokie šaltiniai... Mes apie tai diskutuosime.
Tikiu, kad koalicija bus vieninga, kai bus pateikti sprendimų projektai ant stalo“, – vylėsi jis.
Apie būsimą susitikimą G.Nausėda užsiminė dar praėjusią savaitę.
Sausį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP. Atnaujintą susitarimą dėl gynybos daugelis parlamentinių partijų pasirašė dar 2022 m. Juo įsipareigota išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.
Vakare šalies vadovas nuotoliu dalyvaus Prancūzijos rengiamame aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainos ir Europos saugumo klausimais. Skelbiama, kad susitikimas vyks hibridiniu formatu, suteikiant galimybę jungtis vaizdo ryšiu.
Pirmasis toks susitikimas įvyko pirmadienį, tačiau jame Baltijos šalims atstovavo Danija. Dabar kviečiama ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, Norvegija, Kanada, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.